„Kalbant apie plėtimąsi, tai norėčiau pažymėti, kad Rusija neturi problemų su tomis šalims. Nėra. Tiesioginės grėsmės (NATO) plėtra su šiomis valstybėmis Rusijai nekelia. Tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose be jokios abejonės iššauks mūsų atsakomąją reakciją. Kokia ji bus, tai žiūrėsime matydami tas grėsmes, kurios mums yra kuriamos“, – aiškino jis.
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo.
„Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.
Suomiją, kuri turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, Maskva perspėjo, kad imsis „atitinkamų žingsnių“.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) šeštadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie savo šalies planus prašyti NATO narystės.
Kremlius paskelbė, kad V. Putinas Suomijos karinio neutraliteto atsisakymą laiko klaida.
Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.
