Rusijoje jau tapo įprasta, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos generolai žūsta raketų smūgių, dronų atakų, automobilių sprogimų, avarijų ar karo veiksmų metu.
Remiantis Europos žvalgybos šaltinio duomenimis, šie nuostoliai didina įtampą tarp Rusijos kariuomenės ir FSB – įtakingos vidaus specialiosios tarnybos, kuri yra sovietinio KGB teisių perėmėja.
„Tarp Rusijos jėgos struktūrų egzistuoja vidiniai prieštaravimai. Kariškiai nori, kad FSB užtikrintų fizinę Rusijos generolų apsaugą, tačiau FSB nenori prisiimti atsakomybės už kariškius“, – teigė „Fox News“ šaltinis.
Konkurencija sistemos viduje
Pasak jo, šis konfliktas atspindi gilesnę konkurenciją sistemos viduje, kurioje specialiosios tarnybos tradiciškai užima privilegijuotesnę padėtį nei ginkluotosios pajėgos.
„Tai tęsiasi dar nuo sovietinių laikų. Specialiosios tarnybos nemėgsta kariškių, o kariškiai nemėgsta specialiųjų tarnybų“, – pridūrė šaltinis.
Jis taip pat teigė, kad Rusijos generolų nužudymai svarbūs ne tik dėl operatyvinių nuostolių, bet ir dėl psichologinio poveikio Rusijos kariuomenei.
„Putinas supranta, kad iškilių Rusijos generolų netektis gali paveikti Rusijos kariuomenės kovinę dvasią, kuri, Rusijos požiūriu, ir taip yra žema“, – sakė jis.
Generolai – potenciali grėsmė
Pasak Rusijos opozicijos politikos veikėjo Maksimo Kaco, pagrindinis prieštaravimas yra tas, kad karas padidino kariuomenės svarbą mūšio lauke, o politinė sistema Maskvoje, kaip ir anksčiau, generolus laiko potencialia grėsme.
Dėl to Kremlius atsidūrė paradoksalioje situacijoje: kariuomenei reikia patyrusių vadų, kad karas galėtų tęstis, tačiau sistemoje dominuojančios specialiosios tarnybos nenori prisiimti atsakomybės už jų apsaugą.
M. Kaco teigimu, kariuomenė ilgą laiką buvo pažeidžiamoje padėtyje Rusijos valdžios struktūroje.
Putinas – tos pačios sistemos dalis
„Rusijoje FSB yra didžiausia ir įtakingiausia saugumo organizacija, o pats Putinas yra kilęs iš šios sistemos. Tuo tarpu kariuomenė šiems žmonėms visada buvo laikoma grėsme“, – sakė M. Kacas.
Jis pažymėjo, kad Kremlius istoriškai bijojo populiarių karinių veikėjų, nes kariuomenė – viena iš nedaugelio institucijų, galinčių mesti iššūkį politinei valdžiai.
„Jūs nerastumėte Rusijos kariškių aukštuose valstybės postuose. Nuo Stalino laikų jie bijojo kariuomenės. Kiekvieną kartą, kai pasirodo palyginti žinoma karinė asmenybė, turinti savo vardą, jie kažkaip su tuo susitvarko – teisiškai, kaip su Prigožinu, arba kaip su kitais generolais. Rusijoje nėra tokios sąvokos kaip populiarus generolas“, – sakė Rusijos opozicijos veikėjas.
Pasak jo, net karo metu, kai iš kariškių būtų galima tikėtis statuso pakilimo, V. Putino sistema išlaiko kariuomenės politinį silpnumą.
„Kariuomenė nedalyvauja sprendimų priėmime. Dabar ji finansuojama, bet visi pinigai skiriami karui. Generolai turtingi, bet ne tokie, kaip ministrai ar FSB pareigūnai. Elito tarpe jie yra mažiausiai įtakingi“, – pridūrė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
