Gamtininkas Stasys Gliaudys pastebi, jog karštyje širšės ir vapsvos labai sparčiai spiečiasi, todėl nereikia trikdyti naujiems spiečiams reikalingos rimties ir ramybės.
Medikų ir vaistininkų pagalbos ieško vis daugiau žmonių, kuriuos sugėlė vabzdžiai. Vienus išgąsdino aplink įkandimo vietą atsiradęs tinimas ir paraudimas, kai įkandimo vieta sutino, kitam po įkandimo išbėrė visą kūną. Greitosios medicinos pagalbos medikams, pasak vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, dar neteko teikti pagalbos žmonėms, ištiktiems anafilaksinio šoko, kurio neišvengia bičių nuodui alergiški žmonės. Jiems ypač reikia ypač saugotis bičių įkandimo. Užtrukę tropiniai karščiai ne tik suaktyvino vabzdžius, bet ir paskatino jų populiaciją. Gamtininkas Stasys Gliaudys pataria nesiartinti prie vabzdžių spiečiaus, neerzinti darbščiųjų bičių šeimynėlės, ir nemalonumų pavyks išvengti.
Gelia ir kieme, ir paežerėje
Vabzdžių įgelti žmonės kviečia medikus tada, kai pasijunta ypač blogai – įgėlimo vieta sutinsta, sukyla temperatūra, ima dusti. Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė pataria būti dėmesingiems kiekvienam įgėlimui – net ir tada, kai po bitės ar širšės įkandimo aplink geluonį išryškėja tinimas ir paraudimas, reikėtų pasikonsultuoti su alergologu, nes kitas vabzdžio įgėlimas gali būti daug pavojingesnis. Alergiškam žmogui patariama turėti namuose antihistamininių vaistų, kurie padės išvengti pavojingų organizmo reakcijų.
Nusistovėjus karščiams bitės tapo daug aktyvesnės. Gamtininkas Stasys Gliaudys pastebi, jog kai nusistovi aukšta temperatūra, vapsvos, kamanės, bitės bei širšes, kurių esama taip pat skirtingų rūšių, ima labai aktyviai speistis: nuo pagrindinio lizdo atsiskiria motinėlės su būriu darbininkių ir kuriasi įvairiose pastogėse – tuščiuose inkiluose, medžių drevėse, palėpėse.
„Man teko kovoti su bičių spiečiumi, įsikūrusiu lauko būdelėje, kur karalius vaikšto pėsčias", – šypsosi gamtininkas, prisiminęs viešnagę Kurtuvėnų regioniniame parke esančiame Raudsparnės kaime.
Paklaustas, ar gali būti, kad bičių spiečius įsikurtų konteineryje, gamtininkas atsako, jog gali. Tačiau tokiu atveju konteineris turi būti nenaudojamas, nejudinamas. Jei žmonės naudojasi konteineriu, vabzdžiai jame nesuks lizdo, nesispies, tačiau čia juos gali atvilioti kvapai.
Ten, kur įsikūrė bičių spiečius, turi būti ramybė. Gamtininkas teigia, jog jei niekas bičių neužkabina, neerzina, tai jos ir negelia. Pačiam gamtininkui vaikystėje teko matyti seno ąžuolo drevėje įsikūrusį bičių spiečių. „Mes, tada dar vaikai, pagaliu spiečių pabaidydavome, tai bitės taip įsiusdavo, kad iš tolo pasitikdavo ateinantį žmogų ir geldavo. Turėjome sukti didelį vingį, kad bičių išvengtume", – prisimena gamtininkas pažintį su vabzdžiais, kurių tyrinėjimui skyrė dalį savo gyvenimo.
Tie, kurie laikosi bendros taisyklės – neprieiti prie vabzdžių spiečiaus arčiau nei per du metrus, išvengia skaudaus susidūrimo su vabzdžiais. Patį gamtininką vabzdžiai yra sugėlę gal dvidešimt kartų, tačiau jokių sveikatos sutrikimų nepatyrė. Dažniausiai nuo bičių, vapsvų ar širšių tenka nukentėti tyrinėjant vabzdžius, ieškant jų lizdų ne tik drevėse, bet ir žemėje, avietyne, kur įsikuria širšės „germanės", paprastosios vapsvos, kiti smulkesnieji geliantys vabzdžiai. Tačiau gamtininkui teko matyti bitės įgeltą studentę, kuriai prireikė medikų pagalbos, nes mergina neteko sąmonės – ji buvo alergiška bičių nuodams.
Bitės įgėlimas – pražūtingas
Vasara, akivaizdu, tai ne tik saulė ir poilsis, vasara – tai ir spiečiai vabzdžių, kurių įkandimas sukelia ne tik įkyrų niežulį ar paraudimą, kurio neišvengia dauguma. Tačiau didžiausią grėsmę sukelia darbštuolės naminės bitės, nes bičių nuodai yra labai pavojingi. Bitės įgėlimo vieta visada sutinsta ir skauda. Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė pastebi, jog tuomet, kai bitė įgelia į veidą, kaklą, lūpą, akį, tinimas gali sutrikdyti net kvėpavimą. Ypač pavojinga, kai vienu metu sugelia kelios bitės ir dėl to į organizmą patenka daug jų nuodų, nes žmogų gali ištikti anafilaksinis šokas, o laiku nesuteikus pagalbos – ir mirtis.
Vienintelis įgėlimas į ranką ar koją, anot medikės, daugumai žmonių būna nepavojingas. Svarbu – kuo greičiau iš žaizdelės pašalinti geluonį (geriausia pincetu arba adata). Tik negalima geluonies spausti, nes tuomet į organizmą patektų dar daugiau nuodų. Žaizdelę reikia plauti po stipria vandens srove, patrinti spiritu ir atšaldyti ledu. Medikė pataria įgeltą bei ištinusią vietą patepti atskiestu amoniaku, uždėti sodos košelės. Galima uždėti kiaulpienių, petražolių lapų. „Tik nereikia trinti, nes gali patekti infekcija", – įspėja medikė. Atslūgus tinimui, sumažėjus paraudimui, išnyksta ir skausmas.
Pasitaiko, kad bičių nuodai žmogui sukelia alerginę reakciją, ir vos įgėlus bitei gali išsivystyti anafilaksinis šokas. Deja, neįgėlus bitei, žmogus dažniausiai apie tai nežino ir tokiai reakcijai iš anksto nepasiruošia.
Paprastai, pasak medikės, alerginė reakcija išsivysto per 15–20 minučių nuo bitės ar kitokio vabzdžio įgėlimo: atsiranda rausvų niežtinčių išbėrimų arba oda įgauna pilkšvą atspalvį. Bičių nuodai pirmiausiai sumažina kraujagyslių tonusą, todėl gali staiga sumažėti kraujo spaudimas. Ypač tai pavojinga hipotonija sergantiems žmonėms. Vėliau pasireiškia bronchų lygiųjų raumenų spazmai ir sumažėja kraujo kiekis, todėl pasireiškia bendras silpnumas, baimė, pradeda svaigti galva, pykinti. Susiaurėjus bronchams, pasunkėja kvėpavimas, gali kamuoti sausas kosulys. Lygiųjų raumenų spazmai gali sukelti pilvo skausmą ir sutrikdyti žarnyno veiklą.
Tokia būsena pavojinga gyvybei, ypač jeigu tinimas trukdo kalbėti ir kvėpuoti. Žmogus gali net neprisišaukti aplinkinių. O vėliau išsivysto traukuliai ir jis praranda sąmonę.
Būtina medikų pagalba
Pirmiausia nukentėjusiojo artimieji ar draugai turi kviesti greitąją medicinos pagalbą, o laukdami jos atvykstant turi padėti nukentėjusiajam.
Jeigu bitė įgėlė į ranką, patariama nuleisti ją iki širdies lygio ir užveržti aukščiau įgėlimo vietos. Įgėlimo vietą būtina nuplauti vandeniu bei muilu ir atšaldyti ledu ar bent vandeniu. Reikia duoti (jeigu yra) nukentėjusiajam antihistamininių vaistų. Įgėlimo vietą galima patepti hidrokortizono tepalu.
Jeigu anafilaksinė reakcija palyginti silpna, gali užtekti vien minėtų priemonių.
Atvykę greitosios pagalbos medikai duoda antihistamininių vaistų ir suleidžia adrenalino bei skausmą malšinančių vaistų.
Gali būti ir taip, kad kiekviena sekundė tampa brangi, nes anafilaksinis šokas vystosi sparčiai. Laukiant greitosios medicinos pagalbos reikia stengtis, kad nukentėjusysis elgtųsi kuo ramiau, nes judėjimas dar labiau paspartina šoko vystymąsi. Reikia žmogų pasodinti taip, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jeigu jam silpna, svaigsta galva, pykina, reikia paguldyti ir šiek tiek pakelti kojas, o galvą pasukti į šalį, kad būtų lengviau kvėpuoti ir kad vemdamas neužspringtų. Jeigu nukentėjusiojo kvėpavimas padažnėja ir pasidaro paviršutiniškas, vadinasi, prasidėjo ryklės tinimas, dėl kurio jis gali prarasti sąmonę. Tuo pačiu metu sulėtėja pulsas ir susiaurėja vyzdžiai. Pastebėjus šiuos požymius reikia pasiruošti daryti širdies masažą. Daugelis žmonių moka masažuoti širdį, bet geriausia, kai tai daro gydytojas arba slaugytoja (jeigu jie yra). Jeigu bent vienas šeimos narys jau patyrė anafilaksinį šoką, visi kiti turi būtinai išmokti masažuoti širdį ir daryti dirbtinį kvėpavimą.
Taip pat jeigu yra giminaičių, patyrusių anafilaksinį šoką, reikia būti jam pasiruošusiems. Tą patį galima patarti ir tiems žmonėms, kuriems bičių produktai, pavyzdžiui, bičių pienelis, sukelia alerginę reakciją.
Alergiškam žmogui, pasak medikės, visuomet naudinga po ranka turėti antihistamininių vaistų. Nors jie nepašalina iš organizmo bičių nuodų, bet padeda greitai numalšinti alerginę reakciją.
Paprastai antrasis anafilaksinis šokas būna stipresnis už pirmąjį. Nes organizmas jau geriau pažįsta bičių nuodus, todėl greičiau sureaguoja į savo „priešą". Tiesa, būna ir taip, kad žmogus, alergiškas bitės nuodo baltymui, nealergiškas širšės nuodams. O kitam alerginę reakciją sukels ir bitės, ir širšės įgėlimas.
Išvengti įgėlimo galima
Gamtininkas S. Gliaudys pataria vengti žydinčių augalų, kurie privilioja bites. Geriau poilsiui ar darbui rinktis pavėsį arba tas vietas, kur augalai jau nužydėję. Jeigu bičių nuodai sukelia alergiją, sode geriau nesėti stipriai kvepiančių augalų ir ypač vengti žydinčių agurkų, aguročių ir moliūgų, kurių geltoni žiedai neapsakomai vilioja darbštuoles.
Deja, kartais žmogus pats privilioja vabzdžius, pavyzdžiui, naudodamas stipriai kvepiančius kvepalus ar dezodorantus. Nes juos gaminant neretai dedama natūralių komponentų iš įvairių augalų. Todėl vasarą geriausia nenaudoti stipriai kvepiančios kosmetikos. O jeigu neįmanoma to padaryti, reikia pasirinkti dvelkiančius ne vaisiais ar gėlėmis, o skleidžiančius kartoką, gaivinantį aromatą.
Vabzdžius vilioja ir ryškios spalvos, ypač balta, geltona ir raudona. Todėl giedrą vasaros dieną geriau nedėvėti ryškių spalvų drabužių.
Patariama pavėsinėje, verandoje ar ant palangės nepalikti perpjauto arbūzo, neišgerto kompoto ar neuždengto indelio su medumi – jie kaip masalas vilioja vabzdžius. O alergiškiems žmonėms geriausia lauke nevalgyti saldumynų. Tačiau S. Gliaudys pastebi, jog tada, kai širšės ar bitės atskrenda į žmogaus aplinką, kur jas privilioja verdančios uogienės kvapas, jų elgesys pasikeičia. Tada vabzdžiai nebūna agresyvūs ir nepuola, nes joms nėra ką ginti – jos gina tik savo spiečių. Svetimoje aplinkoje, pasak S. Gliaudžio, vabzdžiai taikūs, tik nereikia jų baidyti, gąsdinti, stengtis pritrėkšti.
Vairuotojas, kuris žino, jog yra alergiškas bičių ar širšių nuodo baltymui, prieš įlipdamas į automobilį turi apsižiūrėti, kad nebūtų jame vabzdžių. Patariama ir važiuoti užsidarius langus net ir karštą saulėtą dieną. Gydytoja E. Kukaitienė žino pavyzdžių, kai avariją sukelia vairuotojas, baidydamas musę, o ką jau kalbėti apie kabinoje įsikūrusią vapsvą ar bitę.
Per karščius, pasak medikės, agresyvesni ir aktyvesni ne tik vabzdžiai, bet ir nuodingi augalai – rūtos, skėriai, agurkai, Sosnovskio barščiai, todėl karšą vidudienį geriau jų neliesti plikomis rankomis. Pats žmogus dažniausiai gali išvengti pavojų, jei žino, kad kontaktas su alergizuojančiais augalais ar vabzdžių nuodais gali būti pavojingas, ir to kontakto vengia.
