Vida Tavorienė VL žurnalistė
Norite pajudėti iš kaimo, asfaltuokite žvyrkelius ir taisykite kelius patys. Tokio pasiūlymo gali sulaukti ne didmiesčiuose gyvenantys Lietuvos žmonės.
Kelininkai pripažįsta, kad Lietuvoje kelių, ypač krašto ir rajoninių, būklė darosi apverktina, pavasarį per polaidžius atsiranda vis daugiau neišvažiuojamų kelių, o žvyrkeliams asfaltuoti kitiems metams teliko trupiniai, nors Vyriausybė savo darbų programoje yra numačiusi išasfaltuoti 600 kilometrų kelių. Šioms reikmėms norima atsiriekti iš žemės ūkio gamybai ir kaimo plėtrai skirtos europinės paramos. Žemdirbiai tokius ketinimus vadina akibrokštu.
Krašto keliai prastėja
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovų, kelių būklė kitokia ir negali būti, nes nuo 2009 m. Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP), kurios lėšomis finansuojamas šalies kelių sektorius, neteko 4,61 mlrd. Lt – po 920 mln. Lt per metus. O eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose per pastarąjį dešimtmetį padidėjo beveik dvigubai, pervežtų krovinių apyvarta tonomis išaugo apie 3 kartus.
Daugiausia dėmesio ir europinės paramos skiriama magistraliniams keliams, o krašto ir rajoniniams keliams tenka tiek, kiek lieka. Taigi jų būklė sparčiai prastėja.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas perspėjo pramonininkus, miškininkus ir žemdirbius, kad kitų metų pavasarį gali būti ribojamas sunkiasvorių automobilių eismas apie penktadaliu šalies kelių. Per krizę kone perpus sumažinus kelių priežiūrai skiriamų lėšų, per polaidžius atsiranda vis daugiau kelių, kuriais ribojamas eismas. Kelių ruožų, kuriuose pavasarį yra ribojamas sunkiasvorio transporto eismas, ilgis 2009 m. buvo 749 km, šiemet – 2 792 km, o kitąmet gali būti net 4 500 km.
„Šalyje yra daugiau kaip 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių. Jei kasmet suremontuojama apie 400 km, pertrauka tarp remontų užsitęsia apie 50 metų. O kelio danga idealiomis sąlygomis gali tarnauti apie 20 metų. Maža to, auga keliams tenkančios apkrovos, jos neretai viršijamos, tad natūralu, kad dangos nusidėvi“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis.
Prašo prisidėti verslininkus
Pagerėjimo kelininkai nelaukia ir kitais metais, nes lėšų keliams tiesti ir prižiūrėti daugiau neskiriama. KPPP biudžeto projekte numatyta 1 mlrd. 188 mln. Lt iš valstybės biudžeto, o vien valstybinės reikšmės keliams reikėtų 1 mlrd. 750 mln. Lt. Be to, 128 mln. Lt bus paimta bendroms valstybės reikmėms (keliams liks 1 mlrd. 59 mln. Lt). Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus iš KPPP bendroms valstybės reikmėms buvo paimta 1,23 mlrd. Lt. „Tai yra labai didelė suma. Jei ji būtų likusi KPPP biudžete, būtų sutvarkyta daugiau krašto ir rajoninių kelių“, – teigė D.Miškinis. Jis atkreipė dėmesį, kad dabartinis KPPP finansavimas, įvertinus prekių ir paslaugų kainų augimą, prilygsta 2002 m. finansavimo lygiui. Visiems akivaizdu, kad provincijos keliai prastėja. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje kalbėdamas apie Lietuvos kelių transporto infrastruktūrą, pripažino, kad dabar naudojamės turtu, kuris buvo sukurtas prieš kelis dešimtmečius. Šiai infrastruktūrai atnaujinti ir plėsti stinga lėšų, tad ministras pakvietė verslininkus prisidėti prie transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Jis pažymėjo, kad ateityje prioritetas bus teikiamas projektams, finansuojamiems naudojant viešąjį ir privatų kapitalą.
Vyriausybės utopija
Utopiškai skamba Vyriausybės siekis išasfaltuoti 600 km žvyrkelių (Lietuvoje dar apie 35 proc. rajoninių kelių yra su žvyro danga). Kitais metais tam beveik nebeliks lėšų. Pasak D.Miškinio, žvyrkeliams asfaltuoti numatyta 15,5 mln. Lt, tačiau jie bus panaudoti jau pradėtiems darbams užbaigti. „Jei savivaldybėms bus skirta 5 proc. (nuo 20 proc. iki 25 proc.) daugiau lėšų vietinės reikšmės keliams prižiūrėti, žvyrkeliams asfaltuoti liks tikrai minimali suma. Nebent tam būtų rasta lėšų iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos žemės ūkio fondo“, – teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas. Vietinės reikšmės keliams prižiūrėti kitais metais numatyta skirti 60 mln. Lt daugiau (iš viso 265 mln. Lt) nei savivaldybės gavo šiemet. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas įsitikinęs, kad iš KPPP atidavus daugiau pinigų savivaldybėms, nukentės valstybinių kelių priežiūra. „Sugriausime tai, kas dar yra pakenčiama“, – rankomis skėsčiojo jis.
R.Gradauskas mano, kad savivaldybės pačios turėtų daugiau pasistengti prižiūrėdamos vietinius kelius. „Savivalda užmiršo, kad kelių priežiūrai turi būti skirta lėšų ir iš vietinio biudžeto. Suprantu, kad jų neužtenka. Bet gal reikėtų įvertinti tai, kad daug žmonių emigravo ir kai kur eismo intensyvumas gerokai sumažėjo. Ar verta skirti lėšų tiems keliams, kuriais per dieną važiuoja dvi trys mašinos?“ – svarstė „Lietuvos kelių“ vykdantysis direktorius.
Žvalgosi į žemdirbių kišenę
Ieškodama kitų finansavimo šaltinių, Vyriausybė svarstė galimybę įkišti ranką į žemdirbių kišenę. Žvyrkeliams asfaltuoti norima atsiriekti iki 600 mln. Lt būsimos 2014–2020 m. kaimo plėtrai skiriamos paramos. „Daugiausia europinės paramos gauna žemės ūkis. O kam ji atitenka – stambiems žemvaldžiams? Logiška būtų, jei dalis žemdirbiams skirtos fondo paramos tektų keliams. Nebus gerų kelių, ūkininkai negalės ir savo derliaus vežioti. O keliais jie važinėja labai intensyviai“, – tvirtino R.Gradauskas.
D.Miškinis apeliavo į žemdirbių sąmonę: „Šiuolaikinė technika ūkininkų galinga, bendra žemės ūkio mašinų masė didžiulė, rajoninių kelių danga jų neatlaiko. Tad žemdirbiai turėtų prisidėti prie kelių tvarkymo, juolab kad jie gauna nemenką paramą. Juk žemdirbiams patiems būtų naudinga rajonuose turėti daugiau asfaltuotų kelių.“
Kelininkai meta dar vieną priekaištą žemdirbiams. „Jie pilasi akcizu neapmokestinamą dyzeliną ir neprisideda prie kelių priežiūros, nors jais intensyviai naudojasi. Ar nevertėtų panaikinti jiems tokias lengvatines sąlygas?“ – svarstė R.Gradauskas.
Didžiąją KPPP lėšų dalį sudaro pajamos iš degalų akcizo mokesčio. Iki 2009 m. tam buvo skiriama 80 proc. akcizų sumos, o per krizę ji buvo sumažinta iki 55 proc. Kitais metais į KPPP pervedama degalų akcizo dalis gali sumažėti iki 48 proc.
Tai, kad ūkininkams skiriamas akcizu neapmokestinamas dyzelinas, nepatinka ir susisiekimo ministrui. Jis suskaičiavo, kad žemdirbiai, įsigydami akcizu neapmokestinamo dyzelino, nesumoka 228 mln. Lt mokesčių.
Dulkantys vieškeliai – kaimiečių reikalas?
Žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai įsitikinę, kad Vyriausybės ir kelininkų noras iš žemės ūkio gamybai ir kaimo plėtrai skirtos paramos atimti kone dešimtadalį lėšų keliams tiesti ir priekaištai dėl akcizu neapmokestinamo dyzelino yra nesąžiningi ir nekorektiški.
„Tai – didelis akibrokštas. Kaimui duodama suprasti, kad dulkantys vieškeliai tėra tik kaimiečių ir žemdirbių reikalas, o Sanglaudos fondo parama skirta tik miestui ir jo infrastruktūrai. Ar tai valstybės politika?“ – apmaudo neslėpė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.
Jis priminė, kad kaimo plėtros programai 2014–2020 m. skirta daugiau kaip milijardu litų mažiau paramos. Be to, įgyvendinant šią programą privalu paisyti ES nustatytų finansinių įsipareigojimų: ne mažiau kaip 5 proc. lėšų turi būti skirta „Leader“ programai, ne mažiau kaip 30 proc. paramos – klimato kaitai švelninti, agrarinei aplinkosaugai ir ekologiniam ūkininkavimui, įskaitant išmokas ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose yra gamtinės ar kitokios kliūtys, 7 proc. – veiklos lėšų rezervui ir kt. Įvertinus tai, ne tiek daug paramos lieka žemės ūkio produkcijos gamybos konkurencingumui palaikyti. Labai stinga lėšų griūvantiems melioracijos įrenginiams atnaujinti.
Lietuvos žemdirbiai atsidurtų išskirtinėje padėtyje, jei netektų galimybės naudoti akcizu neapmokestinamo dyzelino. „Tai yra nekorektiškas siūlymas. Jei negalėsime naudoti akcizu neapmokestinamo dyzelino, kaip konkuruosime su kitų ES šalių ūkininkais, kurie tokią lengvatą turi? Juk ir mūsų tiesioginės išmokos tik 2020 m. vos pasieks 75 proc. ES vidurkio lygį. Kam tie keliai kaime iš viso bus reikalingi, jei žemės ūkis bus nekonkurencingas ir nieko negamins?“ – retoriškai klausė J.Kraujelis. Komentaras
Keistas manevras
Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys
Ketinimas žvyrkelius asfaltuoti žemės ūkiui ir kaimui skirtos paramos lėšomis yra gana keistas šios Vyriausybės manevras. Kelius reikia tvarkyti iš šioms reikmėms skirtų pinigų. Štai ūkininkai prikulia iki 4 mln. tonų grūdų, juos transportuoja. Taigi, sumoka nemažai kelių mokesčių. Būtų klaida kėsintis į žemdirbiams skirtą paramą ir silpninti jų konkurencingumą. Gal reikėtų pasvarstyti, kaip racionaliau ir teisingiau panaudoti keliams skirtus pinigus. Ar tikrai būtina beveik visas lėšas skirti tik magistraliniams keliams? Ar reikalinga tiek žiedų sankryžose, kurias kelininkai labai pamėgo statyti? Vieno tokio žiedo įrengimas atsieina iki 10 mln. Lt. Antai Seinuose, Lenkijoje, kone į kiekvieną sodybą veda išasfaltuotas keliukas. Tam lenkai naudoja ne žemės ūkiui, o regionų plėtrai skirtas paramos lėšas.
