REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gediminas Stanišauskas

Generalinėje prokuratūroje vienas po kito bliūkšta ikiteisminiai tyrimai, į kuriuos įsivėlę ir politikai, ir teisėsaugininkai. Vyriausybė raginama išsiaiškinti, ar prie nacionalinio oro vežėjo „FlyLAL“ sužlugdymo aktyviai neprisidėjo ekspremjero Andriaus Kubiliaus aplinkos žmonės, įsivėlę į galimai neskaidrius ryšius su „FlyLAL“ konkurentais ir teisėsauga. Juolab kad Generalinėje prokuratūroje jau subliuško ne vienas politinį užsakymą primenantis ikiteisminis tyrimas.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš senaties terminą – prokuroro šou

Lietuvą sukrečiantys rezonansiniai Generalinės prokuratūros tyrimai dažnai baigiasi niekuo – tyrėjams pritrūksta laiko ir įkalčių įrodymams surinkti, o nebaigti ikiteisminiai tyrimai sukelia įtarimų bangą, kad Generalinė prokuratūra seniai tapo politinių kovų įrankiu.

REKLAMA

Nacionalinio oro vežėjo „FlyLAL“ galimai nusikalstamas bankrotas, atrodo, taip pat nebuvo nei tyčinis, nei nusikalstamas. Šių metų sausio 17-ą tai pripažinti turės Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis, iki šiol visuomenei mėginęs piešti visiškai kitokį paveikslą.

Sausio 17-ąją sueis senaties terminas pagal Baudžiamojo kodekso 209 straipsnį („Nusikalstamas bankrotas“), todėl byla pagal šį kaltinimą teismo veikiausiai nepasieks. Net ir žinodamas tai, G.Jasaitis prieš porą mėnesių surengė tikrą šou – buvo pareikšti įtarimai net 17 asmenų, o jų namuose ir įmonėse atliktos kratos.

REKLAMA
REKLAMA

„Dabar jūs klausiate apie ikiteisminio tyrimo duomenis, todėl nenorėdamas tyrimui pakenkti, negaliu to komentuot“, – lakoniškai atsakinėjo G.Jasaitis. Jis pripažino, kad iki senaties termino teliko kelios dienos.

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad „FlyLAL“ ant bankroto slenksčio atsidūrė 2008 m. pabaigoje, kai bendrovės nuostoliai pasiekė 106 mln. Lt. Tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis 2008 m. gruodį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „FlyLAL“ bankroto aplinkybių. Jas ištirti Generalinė prokuratūra patikėjo vienam kompetentingiausių Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų Sauliui Verseckui, bet jam iki pat 2011 m. nepavyko rasti faktų, pagrindžiančių įtarimus. Vis dėlto nutraukti ikiteisminio tyrimo neleista. S.Verseckui buvo skirtas papeikimas, o tyrimą patikėta tirti G.Jasaičiui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skraidė kartu su kreditoriumi

Iki pat 2013 m. lapkričio ikiteisminis tyrimas nepajudėjo iš vietos. Artėjant penkerių metų senaties terminui, G.Jasaitis atliko kratas buvusių „FlyLAL“ akcininkų ir vadovų namuose. Tačiau iškart po to paaiškėjo skandalingas faktas – pats G.Jasaitis nuo pat pradžių buvo įsipainiojęs į interesų konfliktą. Prokuroras – neretas svečias Šakių r. aeroklube „Valenčiūnai“ ir su šio klubo vadovu Gintautu Platūkiu mėgsta paskraidyti lėktuvu.

„Aš turiu piloto licenciją. Todėl kaip gaunasi, taip jį ir paskraidiname. Kaip norime, taip skraidome“, – draugystę nupasakojo G.Platūkis. Paklaustas, ar G.Jasaitis susimoka už paskraidymus lėktuvu, G.Platūkis teigė, kad „pasidaro taip, kaip išeina. Gali užpilti, o gali ir neužpilti“.

REKLAMA

G.Platūkis yra „FlyLAL“ kreditorius, siekiantis iš bankrutuojančios įmonės atsiimti apie 40 tūkst. Lt. Prokuroras G.Jasaitis pripažino, kad G.Platūkis jam ne kartą skųsdavosi, kad negali atgauti pinigų iš „FlyLAL“. „Bet kad jis yra „FlyLAL“ kreditorius, iš jo sužinojau tik tada, kai jūs jam paskambinote“, – išsisukinėjo prokuroras.

Paprašytas pateikti įrodymų, ar prokuroras susimoka už šiuos skrydžius, G.Jasaitis tikino, kad perveda klubui 2 proc. savo pajamų. Prokuroro atlyginimas – ne daugiau kaip 7 tūkst. Lt, todėl per metus susidarytų apie 400–500 Lt pervestų pinigų suma. Kitaip tariant, šių pinigų neužtektų nė valandą pasiskraidyti, o skrydis trunka ne mažiau kaip 1,5 valandos. G.Jasaičio teigimu, kasmet su G.Platūkiu jis paskraido 3–4 kartus, o redakcijos šaltinių teigimu, šie skrydžiai yra dažnesni.

REKLAMA

Be to, G.Jasaitis aiškino, neva jam „FlyLAL“ kreditoriai neįdomūs. Pakartojus klausimą, ar jam išties nesvarbu, kad valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVUO), Turto bankas ir „Oro navigacija“ susigrąžintų dešimtis milijonų litų, atsakė: „Absoliučiai neįdomu.“ Nors joms skolos po „FlyLAL“ privatizavimo sumažėjo net 17,4 mln. Lt, vis dėlto liko nepadengtas 36,5 mln. Lt įsiskolinimas.

Sužlugdė valstybei naudingas derybas

Prokuroro G.Jasaičio kompetencija jau suabejojo ir Seimas. Prokuroras pasirinko itin netinkamą laiką kratoms. Vien dėl jų beviltiškai įstrigo derybos su Latvijos Vyriausybe dėl „FlyLAL“ pretenzijų į 199,8 mln. Lt skolos pripažinimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2004–2008 m., kai „FlyLAL“ jau buvo privatizuota, pagrindinis jos konkurentas „airBaltic“ ir Rygos oro uostas dempingavo skrydžių ir oro mokesčių kainas bei tarifus, o tai ir privedė „FlyLAL“ prie bankroto. Tai konstatavo ir Latvijos konkurencijos tarnyba bei kaimyninės šalies teismai.

Pagal taikos sutarties projektą 199 mln. Lt skola būtų buvusi kapitalizuota į naujai išleistas „airBaltic“ akcijas, kurios sudarytų 34 proc. „airBaltic“ įstatinio kapitalo. Šis paketas būtų atitekęs „FlyLAL“. Vėliau „airBaltic“ akcijos būtų išpirktos ir „FlyLAL“ kreditoriai, įskaitant ir tris valstybės įmones, atgautų visus pinigus.

REKLAMA

Derybose „airBaltic“ ir Rygos oro uostui atstovavo Latvijos transporto ministerijos sekretorius Kasparas Ozolinas, susitikimuose dalyvavo transporto ministras Anrijas Matissas, o jiems tarpininkavo buvęs Latvijos premjeras Andris Škėlė. Apie derybų eigą buvo informuotas ir Latvijos Respublikos Ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.

„Informacijos atskleidimas apie kratas pas fizinius asmenis, kurie buvo susiję su bankrutuojančia bendrove, viešas įtarimų reiškimas jiems, atskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenis, taip pat tiesiogiai su tyrimu susijusios bendrovės įvardijimas neabejotinai pablogino „FlyLAL“ padėtį derybose ir iš esmės pakenkė kreditorių interesams“, – sako advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ advokatas Giedrius Danėlius.

REKLAMA

Ginasi nežinojęs apie taikos sutartį

-G.Jasaitis išsisukinėjo, esą apie derybas su Latvijos puse nieko nežinojo, tačiau paaiškėjo, kad apie jas prokurorą buvo informavęs advokatas Kęstutis Virbickas. Lietuvos slaptosios tarnybos irgi yra užfiksavo faktą, kad Latvijos transporto ministro ir buvusių „FlyLAL“ akcininkų susitikimas vyko 2013 m. spalio 7 d.

Vien todėl advokatas G.Danėlius atkreipė Seimo Ekonomikos komiteto narių dėmesį į neigiamą prievartinių veiksmų paviešinimo įtaką valstybės interesams. Komitetas iš karto kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas suburti darbo grupę, kuri aiškintųsi, kodėl valstybės įmonės prarado galimybę susigrąžinti lėšas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nėra gerai, kai prokuratūra dirbtinai visuomenėje sukelia emocijų, nors pati gerai žino, kad tuoj sueis „FlyLAL“ tyrimo senaties terminas. Jeigu nėra naudos, tai kam apskritai tas kratas daryti? – retoriškai klausė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. – Iš dokumentų matyti, kad 2009 m. buvo ne kartą kreiptasi į Vyriausybę dėl nepagrįstai TVUO pakeltų mokesčių „FlyLAL“ ir mes įžvelgiame galimai neskaidrų tuometės Vyriausybės ir „airBaltic“ susitarimą, nes TVUO tuo metu buvo Susisiekimo ministerijos žinioje.“

REKLAMA

Pašnekovas įsitikinęs, kad Seime turi būti sudaryta ne laikinoji, o nuolatinė komisija, kuri tirtų politikų ir interesų grupių galimą kišimąsis į teisėsaugos tyrimus. Tokią komisiją jis siūlo sudaryti ne dabar, o po Prezidento rinkimų, kurie vyks 2014 m. gegužės pabaigoje.

Premjero patarėją domino „FlyLAL“

Prokuroro G.Jasaičio pavardė jau anksčiau buvo minima istorijose, į kurių teisėsaugos tyrimus 2008–2012 m. kišosi ekspremjero Andriaus Kubiliaus aplinkos žmonės. Taip 2010 m., prieš baigiantis generalinio prokuroro kadencijai, G.Jasaitis prisipažino, esą jis ne kartą patyrė spaudimą iš dešiniųjų partijų politikų.

REKLAMA

„Mūsų komisija tyrė premjero A.Kubiliaus patarėjų Virgio Valentinavičiaus ir Gintaro Kalinausko bandymus atlikti poėmius FNTT vadinamojoje mailiaus byloje, nors tai yra procesiniai veiksmai, kuriuos gali atlikti tik teisėsauga, – prisiminė 2010 m. veikusios Seimo laikinosios komisijos, tyrusios politikų ir interesų grupių įtaką teisėsaugai, vadovas Julius Sabatauskas. – Tuometiniai valdančiųjų atstovai sąmoningai vilkino komisijos darbą, po valandą nepasirodydami posėdžiuose.“

Socialdemokratas pasakojo, kad būtent V.Valentinavičiaus ir G.Kalinausko atvejis buvo vienas tų, parodančių, kaip neturėtų elgtis politinio pasitikėjimo tarnautojai. Tuometė Seimo dauguma atsisakė pratęsti komisijos darbo laiką, siekdama, kad nebūtų ištirti faktai apie A.Kubiliaus aplinkos žmonių darytą poveikį teisėsaugai.

REKLAMA
REKLAMA

Būtent G.Kalinauskas kritikavo S.Versecką, kad jis nepakankamai aktyviai tyrė „FlyLAL“ bankroto istoriją, ir siekė, kad Generalinės prokuratūros vadovybė nušalintų vieną geriausiai dirbančių prokurorų nuo ikiteisminio tyrimo. Tuo metu generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis aktyviai dalyvaudavo darbo grupėse, kurios svarstė ir „FlyLAL“ bankrotą.

Be kita ko, aršus kovotojas su korupcija G.Kalinauskas 2012 m. pats įsivėlė į skandalą, kai paaiškėjo, kad jis 2010 m. už 17 tūkst. Lt pardavė savo disertaciją Registrų centrui, kuris ją išleido kaip monografiją. Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl galimo kyšininkavimo ir papirkimo rengiant, pasirašant, vykdant autorinę leidybos sutartį.

Kilo įtarimų, kad disertacija galėjo būti parduota mainais į Generalinėje prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo prieš Registrų centro vadovą Kęstutį Sabaliauską už įtartiną statybų sandorį su UAB „Vėtrūna“ nutraukimą. Po kelių savaičių Registrų centras ir G.Kalinauskas sudarė 17 tūkst. Lt sandorį. Sutapimas ar ne, bet tyrimą dėl „Vėtrūnos“ ir K.Sabaliausko ryšių nutraukė Generalinė prokuratūra, o valstybės įmonėje taip pat atsitiktinai įsidarbino G.Jasaičio žmona Vaiva Jasaitienė.

REKLAMA

Tik po to, kai žiniasklaida susidomėjo G.Kalinausko ir K.Sabaliausko sutartimi, Generalinė prokuratūra nurodė Vilniaus apygardos prokuratūrai ištirti galimą G.Kalinausko kyšininkavimą ir papirkimą. 2013 m. rugpjūtį Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė tyrimą dėl G.Kalinausko bei Registrų centro sutarties, nes „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių“.

Neturi jokių įrodymų

„Valstiečių laikraščio“ tyrimas atskleidžia, kad ne tik perimdamas, bet ir tirdamas „FlyLAL“ galimai nusikalstamą bankrotą, G.Jasaitis nuo pat pradžių neturėjo jokių įrodymų. Pagrindinis kaltintojo argumentas – atlikta finansinė visų su „FlyLAL“ susijusių įmonių ekspertizė. Tai didelės apimties dokumentų paketas, bet jame, „Valstiečių laikraščio“ šaltinių duomenimis, irgi nėra jokių faktų, pagrindžiančių mestus kaltinimus įtariamiesiems.

Redakcijos duomenimis, iki šiol finansų ekspertai ikiteisminiam tyrimui pateikė ne mažiau kaip 6 „FlyLAL“ įmonių revizijos ataskaitas. Tikėtina, kad septintoji ataskaita G.Jasaitį vis dėlto patenkino.

„Ikiteisminio tyrimo metus jokių kitų ekspertizių nebuvo paskirta, o tai buvo tik specialistų išvados, kurios buvo paskirtos ir gautos“, – teigė G.Jasaitis. Tačiau šaltinių teigimu, prieš gaudamas paskutinę ekspertizę, G.Jasaitis galimai nurodė dviem FNTT darbuotojoms parašyti tokias išvadas, kokios tenkino prokurorą. Be kita ko, pats G.Jasaitis pripažįsta, kad „FlyLAL“ buvo audituojama solidžių auditorių ir jų išvados taip pat prijungtos prie bylos.

REKLAMA

Savo ruožtu advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ advokatas G.Danėlius abejoja, ar kaltintojai apskritai turi duomenų, kuriuos galėtų pateikti teisme. „Tokia ilga tyrimo trukmė gali rodyti, kad ikiteisminiame tyrime apskritai nėra duomenų apie nusikalstamas veikas“, – įsitikinęs G.Danėlius. Pašnekovas sakė, kad „FlyLAL“ akcininkai, iš nuosavų lėšų padengę 70 mln. Lt nuostolių, kuriuos įmonė patyrė dėl „airBaltic“ dempingo, darė viską siekdami išsaugoti nacionalinį vežėją.

„airBaltic“ nuo 2005 m. rugpjūčio 17 d. iki 2008 m. rugsėjo gavo iki 85 proc. nuolaidų Rygos oro uoste visiems oro uosto mokesčiams. Vežėjas bankrutavo ir dėl ypač neatsakingo tuometės konservatorių ir liberalų Vyriausybės požiūrio.

„Kaip politikas susidariau nuomonę, kad žlugdant „FlyLAL“ galėjo dalyvauti ir premjero A.Kubiliaus aplinkos žmonės, nes kito paaiškinimo nėra, kodėl pradėjus bankroto procedūrą stipriai sumažėjo VĮ „Tarptautinio Vilniaus oro uosto mokesčiai skrydžių bendrovėms“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis.

Jis ironizavo, kad reikėtų iškelti baudžiamąsias bylas ne tik 80 proc. Lietuvoje bankrutavusių įmonių vadovų, bet ir Vyriausybei, kuri gerąją Ūkio banko dalį perdavė Šiaulių bankui, o blogąją paliko merdėti.

REKLAMA

Tyrimai lyg pagal politinį užsakymą

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad vadinamoji mailiaus byla braškėdama pasiekė teismą, bet 2013 m. spalį joje buvo išteisintas buvęs Lietuvos banko vadovas ir ambasadorius Romualdas Visokavičius, kuris nuo pat pradžių buvo juodinamas viešojoje erdvėje tiek politikų, tiek teisėsaugininkų. „Šiandien čia turėjo sėdėti tikrieji nusikaltėliai – tai yra politikai, konkurentai ir supuvusios teisėsaugos atstovai“, – po nuosprendžio paskelbimo kalbėjo R.Visokavičius.

Ši byla pradėta tuomečio premjero A.Kubiliaus potvarkiu sudarius komisiją. Joje buvo ir G.Kalinauskas.

„Nepalinkėčiau net priešui atsidurti tokioje situacijoje, kai 4 metus tampi politinės kovos įrankiu. Buvau tiesiog pakištas. Dabar apjuodintas mano vardas, sušlubavo sveikata“, – sakė R.Visokavičius.

Baudžiamąsias bylas ekspremjerui A.Kubiliui ir jo patarėjui G.Kalinauskui dar 2011 m. ragino kelti ir buvęs FNTT vadovas Romualdas Boreika. Generolo nuomone, pasinaudojęs savo įtaka, patarėjas G.Kalinauskas darė poveikį ikiteisminį tyrimą nutraukusiam Generalinės prokuratūros prokurorui S.Verseckui, kuris per dvejus metus neaptiko faktų, kad R.Boreika praturtėjo neteisėtai.

REKLAMA

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. taip pat gavus tuometinio premjero A.Kubiliaus pranešimą. G.Kalinauskas tikino, kad niekada nei raštu, nei žodžiu nesikišdavo ir neragindavo prokurorų aktyviau tirti bylas. „Neraginau nieko aktyviau tirti, tai būdavo tik mano asmeninė nuomonė apie žmones dėl jų veiklos“, – kalbėjo G.Kalinauskas.

Jis aiškino, esą premjero potvarkiu tuomet buvo sudaryta darbo grupė ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo analizei atlikti ir siūlymams dėl jos tobulinimo pateikti. Pasak G.Kalinausko, apie kokių nors tyrimų strigimą reikėtų klausti ne jo, o Generalinės prokuratūros. --

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų