Tokia tvarka galėtų padidinti darbuotojų priklausomybę nuo darbdavio, susilpnintų užsieniečių galimybes ginti savo teises, ketvirtadienį pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LSPK).
„Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad siūloma tvarka gali dar labiau susieti užsieniečio teisę dirbti ir gyventi Lietuvoje su konkrečiu darbdaviu. Tokiu atveju darbuotojui būtų sunku pakeisti darbą net ir susidūrus su neišmokamu atlyginimu, netinkamomis darbo sąlygomis ar kitais pažeidimais“, – rašoma LSPK pranešime.
„Jeigu Lietuvai trūksta darbuotojų, pirmiausia turime klausti, kodėl jų nepavyksta pritraukti ir išlaikyti. Galbūt problema ne darbuotojų trūkumas, o siūlomos darbo sąlygos? Lietuvos verslas turi konkuruoti atlyginimais, darbo kokybe ir produktyvumu, o ne darbuotojų priklausomybe nuo darbdavio“, – pranešime sakė LSPK pirmininkė Dalia Jakutavičė.
Kaip rašė BNS, G. Nausėda siūlo įteisinti naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį, kuriuo būtų spartinamas imigrantų prašymų nagrinėjimas bei reikalaujama išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui pasibaigus dvejų metų darbo leidimui. Liepos viduryje Seimas po svarstymo pritarė tokiems prezidento siūlymams.
Profsąjungų organizacijos savo ruožtu siūlo Prezidentūrai, Vyriausybei ir Seimui iš naujo įvertinti šį pasiūlymą bei koncentruotis į sprendimus, kurie padėtų įmonėms rasti darbuotojų bei didintų darbo pasiūlą Lietuvos piliečiams.
„Negalime kurti dviejų darbo rinkų – vienos, kurioje žmogus gali laisvai rinktis darbą, ir kitos, kurioje tokia galimybė ribojama“, – teigė D. Jakutavičė.
Pasak Prezidentūros, šalies vadovas siekia ir geresnio migracijos valdymo, ir spręsti darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemą.
Anot G. Nausėdos, taip neva būtų išvengta šeimų susijungimo – dar spartesnio imigrantų skaičiaus augimo.
Skelbta, kad terminuoti darbo leidimai labiausiai tiktų užsieniečiams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolat ar likti ilgesnį laiką, atvyksta tik dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais ne ilgiau nei dvejiems metams. Siūloma spartesnė jų atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau juos priimti į darbą, jei neranda vietos darbuotojų, tačiau po dvejų metų darbo jie privalėtų išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.
Pasak Prezidentūros, naujas modelis papildytų dabartinę ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau metinė jos kvota pagal abu modelius nebūtų didinama – ji negalės viršyti 1,4 proc. Lietuvos gyventojų skaičiaus. Konkretų bendrą kvotos dydį ir proporciją kasmet siūloma nustatyti Vyriausybei, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip yra dabar.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, iki darbo Vyriausybėje pati vadovavusi LSPK, yra sakiusi, kad G. Nausėdos pataisos skatintų migrantus tik trumpam atvykti į Lietuvą, jie per trumpą laiką neišmoktų lietuvių kalbos, neintegruotųsi į visuomenę.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas anksčiau teigė, kad parlamentas šiuo klausimu ieškos kompromiso – siekiant spręsti tiek darbo jėgos trūkumo, tiek migrantų integracijos iššūkius.
