REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ iniciatyva prezidentūroje surengtame susitikime su prezidento komandos nariais – Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovu, vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta ir patarėja socialinės politikos klausimais Irena Segalovičiene – aptarti neįgaliesiems aktualūs klausimai, akcentuojant požiūrio į neįgaliųjų teises svarbą. 

Skaityk lengvai

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ iniciatyva prezidentūroje surengtame susitikime su prezidento komandos nariais – Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovu, vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta ir patarėja socialinės politikos klausimais Irena Segalovičiene – aptarti neįgaliesiems aktualūs klausimai, akcentuojant požiūrio į neįgaliųjų teises svarbą. 

REKLAMA
Skaityk lengvai
REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie gerovės valstybę, atskirties mažinimą. Vis dėlto Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininko, neįgaliųjų teisių eksperto profesoriaus Jono Ruškaus nuomone, gerovės koncepte, kuris dabar labai stipriai akcentuojamas, negalią turinčių žmonių nėra. O, pasak jo, gerovės be tam tikrų piliečių dalyvavimo – lygių teisių ir lygių galimybių – negali būti. Neįgaliuosius reikia matyti ne per gailesčio, didesnių pašalpų, o per žmogaus teisių prizmę. 

REKLAMA

Kuris garsus aktorius serga diabetu?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Tomas Hanksas
Clintas Eastwoodas
Leonardas DiCaprio
BALSUOTI
REZULTATAI
Kuris garsus aktorius serga diabetu?
Tomas Hanksas
52.5%
Clintas Eastwoodas
28.2%
Leonardas DiCaprio
19.3%
Balsavo: 561

REKLAMA
REKLAMA

Susitikimas vos neįvyko laiptinėje 

„Savarankiško gyvenimo“ asociacijos atstovai prie Prezidento kanceliarijos susirinko gerokai anksčiau sutarto susitikimo laiko, vis dėlto pokalbis su prezidento patarėjais vėlavo. Priežastis – ir paprasta, ir netikėta. Norint patekti į biblioteką, kurioje numatytas susitikimas, reikėjo įveikti laiptus. Prie jų įrengtas nuožulnus keltuvas porą žmonių – su vaikštyne judančią Kristiną Dūdonytę ir vežimėlyje sėdintį Roką Jarašių – pakėlė, o su Monikos Ošmianskienės rateliais pusiaukelėje užstrigo. Į pagalbą atskubėjusiems darbuotojams nesisekė – keltuvo mechanizmas į bandymus jį atgaivinti nereagavo. Vis dėlto po 10 minučių jį šiaip ne taip pavyko išjudinti. Bet apačioje dar laukė vežimėliu judantis „Savarankiško gyvenimo“ prezidentas Ričardas Dubickas. Jį keltuvas irgi tik iki pusiaukelės teįstengė pakelti. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiai situacijai užsitęsus neįgaliesiems netgi buvo kilusi mintis būtent čia, laiptų aikštelėje, ir surengti numatytą diskusiją. Pasak jų, apie lygias galimybes net nebūtų reikėję aiškinti. 

Vis dėlto pokalbis įvyko ten, kur ir numatytas. Likusius laiptus Ričardui padėjo įveikti keturi prezidentūros darbuotojai – draugiškai sukibę vyrai užnešė vežimėlį. O kol neįgalieji diskutavo su prezidento patarėjais, buvo iškviesti keltuvus prižiūrinčios firmos specialistai ir gedimą pašalino. 

„Savarankiško gyvenimo“ asociacijos nariai šio atsitikimo nesureikšmino, tačiau, pasak M. Ošmianskienės, jis tapo akivaizdžiu įrodymu, kaip nepritaikyta aplinka varžo negalią turinčio žmogaus savarankišką gyvenimą, o kalbant apie būtinus pokyčius pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Pasak jos, ir šiuo atveju, siekiant lygių galimybių, prezidentūroje reikėtų ne pakeisti pasenusį ir techniškai nepatikimą keltuvą, kuriuo be kitų pagalbos rateliais judantis žmogus pasinaudoti negali, o įrengti visiems patogų liftą. Juk neįgalieji galėtų būti ne tik šių rūmų svečiai, bet ir darbuotojai. 

REKLAMA

Neįgaliųjų teisės turi patekti į gerovės sampratą 

Prof. J. Ruškus pabrėžė, kad JT Neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią ratifikavusi ir Lietuva, esmė – negalią turintys žmonės absoliučiai visais lygmenimis traktuojami lygiai su visais kitais. „Deja, matome ir žinome, kad tai nėra realybė, – susitikime kalbėjo jis. – Yra penkios pagrindinės žmogaus teisių sritys, kuriose negalią turintys žmonės diskriminuojami.“ 

Kalbant apie politines teises pakanka paminėti balsavimą – daug žmonių negali patekti į rinkimų apylinkes, pasinaudoti rinkimų priemonėmis. Pilietines teises riboja dėl negalios atimtas teisinis veiksnumas. Socialinių teisių srityje negalima nekreipti dėmesio į deinstitucionalizacijos procesus, kai, pasak J. Ruškaus, apie 70 mln. struktūrinės paramos eurų investuojama į tas pačias institucijas ir nesprendžiami esminiai dalykai, kad psichosocialinę ir intelekto negalią turintys žmonės galų gale atsidurtų visuomenėje. Dėl nesudarytų tinkamų sąlygų negalią turintys žmonės eliminuojami iš darbo rinkos, taip pažeidžiant jų ekonomines teises. Debatai, kuriuose neįgalieji pasisakė už atvirą darbo rinką, o ne socialines įmones, taip pat iš esmės situacijos nepagerino. Kultūrines negalią turinčių žmonių teises riboja kultūros, sporto įvykių ir objektų prieinamumas. 

REKLAMA

Pasak J. Ruškaus, Lietuva žengė vieną progresyvų žingsnį – prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įkūrė nepriklausomą Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisiją, į kurią įeina įvairią negalią turintys žmonės. Vis dėlto ir čia padaryta dar ne viskas – kol kas nepriklausomai stebėsenai atlikti neskirta jokio finansavimo. 

Todėl, pasak J. Ruškaus, neįgalieji primygtinai prašo, kad prezidento socialinės gerovės koncepte atsirastų visų, net ir sunkiausią negalią turinčių žmonių teisės, turint galvoje JT Neįgaliųjų teisių konvenciją kaip Lietuvos valstybės įsipareigojimą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galime prarasti gerą galimybę 

K. Dūdonytė susitikimo dalyvių dėmesį atkreipė į asmeninės pagalbos poreikį intelekto, psichosocialinę negalią turintiems žmonėms. Pasak jos, šeimos, besirūpinančios tokių negalių turinčiais artimaisiais, negali nei dirbti, nei sirgti, nei atostogauti. „Jiems reikia padėti ne tik sprendžiant buities rūpesčius, bet ir, pavyzdžiui, sudarant galimybę mokytis visą gyvenimą. Kai valstybė nesuteikia reikiamos pagalbos, šie neįgalieji neįgyja būtinų įgūdžių, o tėvams mirus patenka į juos visiškai nuasmeninančias institucijas“, – kalbėjo Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė K. Dūdonytė. 

REKLAMA

Kristina turi autistišką brolį, todėl apie daugelį dalykų gali spręsti iš asmeninės patirties. Nors, pasak jos, jau kuris laikas vyksta institucinių globos namų pertvarka, teigiamų poslinkių labai pasigendama. Iš didelių į mažesnius – grupinius gyvenimo namus perkeliami žmonės negali kontroliuoti savo gyvenimo. „Namai su 10 kambarių, viena virtuve, viena vonia ir tualetu – ar galime tai vadinti neįgalaus žmogaus grąžinimu į visuomenę? Tai tik mažesnė institucija, – sako K. Dūdonytė. – O Neįgaliųjų teisių konvencija nurodo, kad šį žmogaus teisių dokumentą pasirašiusios šalys pripažįsta visų neįgaliųjų lygias teises gyventi bendruomenėje, lygias galimybes su kitais rinktis ir imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas neįgaliesiems visapusiškai įgyvendinti šią teisę.“ 

REKLAMA

J. Ruškaus teigimu, kuriant mažesnes institucijas neįgalieji neturi galimybės pasirinkti savo gyvenamosios vietos – kur ir su kuo jie norėtų gyventi, nebūti perkelti į kitų numatytą gyvenamąją aplinką ir pan. Pasak jo, į kietąsias priemones investuodami didžiules lėšas (24 mln. eurų) mes prarasime labai gerą galimybę negalią turinčius žmones grąžinti į visuomenę. 

Svarbi atsakomybės problema 

Neįgalieji jau ne kartą kėlė aplinkos prieinamumo stebėsenos ir atsakomybės problemas. Prisiminta ji ir susitikime su prezidento patarėjais. Pasak M. Ošmianskienės, nors egzistuoja Statybos techniniai reikalavimai, veikia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, labai dažnai įvairių objektų pritaikymas baigiasi varnele priėmimo dokumentuose. „Įeini į naujos statybos kavinę, o ten nėra tualeto. Atrodo, neįmanoma, nes turėjo būti, bet nėra“, – savo pastebėjimais dalijosi moteris. Neįgaliesiems labai svarbu, kad ši problema būtų išgirsta ir sprendžiama. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Susitikimo dalyviai pateikė ir daugiau pavyzdžių. Ir dažniausiai buvo kalbama ne apie senos statybos sunkiai pritaikomus statinius, o apie naujus projektus. Nauji daugiabučiai dabar jau projektuojami taip, kad rateliais judantys žmonės nesunkiai į juos patenka, netgi požeminėse aikštelėse pažymimos jiems skirtos vietos. R. Dubickas atkreipė dėmesį, kad aikštelėje, kurioje yra 11 vietų, dvi turi būti skirtos negalią turintiems žmonėms. 

Deja, tokių aikštelių ženklinimai greitai išnyksta, o nekilnojamojo turto valdytojai jas įsigudrina parduoti kitiems butų pirkėjams. Ir jeigu neįgalusis butą tokiame name įsigyja vėliau, jam būtinos vietos požeminėje aikštelėje, žinoma, nebegauna. Tokioje padėtyje atsidūręs „Savarankiško gyvenimo“ asociacijos narys Vaidas Kuliauskas, išsiruošęs į darbą ar paskaitas universitete, turi apsukti pusę kvartalo, kad pasiektų savo automobilį. Sunkią negalią turinčiam vaikinui tam prireikia daug jėgų ir laiko. „O kaip bus žiemą?“ – retoriškai klausė R. Dubickas. Ir tai, pasak jo, ne vienintelė prieinamumo problema – nėra nė vienos visiškai pritaikytos gydymo įstaigos (turint galvoje ne tik prieigas, bet ir medicinos įrangą), greitosios pagalbos automobilio ir pan. 

REKLAMA

„Prieinamumas – viena labiausiai mūsų savarankiškumą varžančių problemų“, – sakė jis ir pridūrė, kad apie šiuos dalykus kalbėta ne viename susitikime, bet proveržio juos sprendžiant taip ir nesulaukta. 

Neįgaliesiems nereikia gailesčio 

J. Ruškaus nuomone, už tokius dalykus turėtų būti baudžiama kaip už diskriminaciją. „Mūsų antidiskriminacinė teisinė bazė yra labai silpna, – sakė jis. – Tinkamų sąlygų nesudarymas turi būti traktuojamas kaip diskriminacija. Todėl mes ir pabrėžiame, kad neįgaliuosius reikia matyti ne per gailestingumą, ne per pašalpą – ne to čia esame. Mes esame diskriminacijos objektas. Ir jos yra visose gyvenimo srityse. Todėl tai turi būti matoma per lygias teises, per žmogaus teises, per atidiskriminacines priemones“, – sakė neįgaliųjų teisių ekspertas. Pasak jo, būtų labai gerai, kad JT Neįgaliųjų teisų konvencijoje vartojamą sąvoką „tinkamas sąlygų pritaikymas“ neįgalieji išgirstų ir šalies vadovo kalbose. 

REKLAMA

Prezidento patarėja I. Segalovičienė neįgaliuosius patikino, kad prezidento komanda girdi ir įsiklauso, ką sako neįgalieji, žino jų problemas, yra susipažinusi su JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijomis Lietuvai. „Tam čia ir esame, – sakė ji. – Suprantame ir matome ir užimtumo problematiką, ir paslaugų, ir socialinės atskirties, skurdo, universalaus dizaino ir bendrai sąlygų sudarymo, ypač švietimo sistemoje. Visi šie dalykai yra prezidento darbotvarkėje, mes šiuos klausimus žinome ir spęsime. Ir su jumis tarsimės, bendradarbiausime.“ 

REKLAMA
REKLAMA

Dar kartą sudėlioję svarbiausius neįgaliųjų teisių akcentus, „Savarankiško gyvenimo“ asociacijos nariai teigė lauksią susitikimo su pačiu prezidentu Gitanu Nausėda. Galbūt patarėjams pristačius jiems aktualias problemas bus galima aptarti ir konkrečius sprendimus.

Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų