REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rytoj ypatingai jautri diena – sueina metai, kai mirė vos 33-erių grupės „2 Donatai“ narys Donatas Čižauskas. Ši žinia sukrėtė ne tik anapilin iškeliavusio Donato artimuosius, tačiau ir visą Lietuvą.

Rytoj ypatingai jautri diena – sueina metai, kai mirė vos 33-erių grupės „2 Donatai“ narys Donatas Čižauskas. Ši žinia sukrėtė ne tik anapilin iškeliavusio Donato artimuosius, tačiau ir visą Lietuvą.

REKLAMA

D. Čižausko buvęs kolega ir artimas bičiulis, grupės „Grupė 2 – Karolis ir Donatas“ lyderis Karolis Akulavičius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad su kolega Donatu Balvočiumi, kuris taip pat buvo D. Čižausko artimas bičiulis, dažnai prisimena savo iškeliavusį draugą.

„Mane visada labiausiai žavėjo jo didi kūryba“

„Prisimename tikrai dažnai. Donatą mums primena ir gerbėjai, kurie jį labai mylėjo ir gerbė. Bičiulį mums primena ir senos, išlendančios nuotraukos socialiniuose tinkluose, tačiau labiausiai primena pačios dainos, nes iki šiol dainuojame daug jo kurtų dainų. Neįmanoma jo pamiršti“, – jautriais žodžiais dalinasi K. Akulavičius.  

Artimas D. Čižausko bičiulis, paklaustas, kokį jį atsimena, atsako, kad atsimena tokį, kokį jį ir matydavo kasdien:

„Atsimenu jį su dideliu noru gyventi. Mane labiausiai žavėjo jo kūryba, kuri buvo superinė. Pamenu, duodavau jam mintį ir sakydavau: „Nu, Donatai, davai sukurk kažką“. Praeina porą dienų ir jis jau parašęs puikią dainą.

REKLAMA
REKLAMA

Taip buvo ir su daina „Lakūno sapnas“, kuri tapo visos Lietuvos aviacijos himnu ir mūsų viso repertuaro hitu. Mane visada labiausiai žavėjo jo didi kūryba, kuri liejasi laisvai – čia ir dabar.“

REKLAMA

Prisiminė frazę, kurią nuolat vienas kitam kartodavo

K. Akulavičius prisiminė frazę, kurią D. Čižauskui kartodavo po kiekvieno koncerto: „Pailsėkim, atsigaukim ir rytoj – važiuojam vėl toliau“.

Šiuo žodžius mes vienas kitam nuolat kartodavom, kad po koncertų svarbiausia poilsis. Šie žodžiai būdavo mūsų paskutiniai po koncertų, kai išsiskirdavom – vienas į vieną, kitas į kitą pusę, abu pas savo šeimas. Jei Donatas vis dar būtų gyvas, būtent šiuos žodžius ir norėčiau jam vėl pakartoti.“

Karolis, paklaustas, kokie jam buvo šie metai, atskleidžia, kad jie praėjo visai neblogai. „Šiais metais nebebuvo jokių nuoskaudų, kritimų. Viskas eina savo linkme, gyvenimas juda į priekį.

REKLAMA
REKLAMA

Manau, kad šie metai buvo tikrai geri, superiniai. Šiuo metu turiu nuostabų partnerį šalia, turime didelę gerbėjų grupę, daug koncertų. Tikrai jaučiuosi laimingas“, – atvirauja grupės „Grupė 2 – Karolis ir Donatas“ lyderis.

Šventinis laikotarpis muzikantams visada būna įtemptas, kupinas darbų, koncertų, tačiau K. Akulavičius tikina, kad per šventes jie su D. Balvočiumi nepamiršo poilsio.

„Per šventes pailsėjome. Šventėme Kūčias ir Kalėdas kartu su savo šeimomis, artimiausiame žmonių rate. Buvome prie stalo, neskubėdami valgėme ir džiaugėmės, kad galėjome būti tarp tų, kurie yra svarbiausi.

O po švenčių didžiulis maratonas, juolab, kad ruošiamės savo koncertiniam turui, prisiminimui. Tikslios informacijos dar nežinau, bet per bičiulio D. Čižausko metines mes bet kokiu atveju aplankysime kolegą“, – tikina K. Akulavičius.

Nepateisinu tokio dainininko poelgio pirmiau reikėjo pagalvoti kaip gyvens žmona ir dukra su tokiu skausmu
Tai jei dėl pinigų tai daugiau kaip pusę Lietuvos turėtu nusižudyti o kam dabar lengva
Tikrai buvo geras dainininkas, gabus ir kuriantis muziką. Kaip žmogus buvo nuostabus ir tai visi supranta. Tačiau puikiai žinome, kad jis taip pat turėjo priklausomybę, dėl kurios niekas nenori nei kalbėti, nei prisiminti. Būtent tai ir pakišo koja šiam vaikinui. Produsiariai žinojo, draugai irgi žinojo, tačiau niekas nepadėjo vaikinui su tuo kovoti. Supraskime vieną, kad žinojimas ir tolerancija tolygu žmogaus nužudymui. Prodiuseriai tikrai dėjo dideles viltis, bet visiems nesinorėjo vaikinui pagelbėti. Kai vaikinas nusižudė, tuomet visi atsibudo. Norisi paklausti, o kur jūs buvote anksčiau. Šiandiena begalės straipsnių, begalės apgailestavimų, bet supraskime, kad jau yra per vėlu. Gal būt geriau galvokime, kaip padėti jo mažamečiams vaikams, jo buvusiai žmonai, o ne viešai reklamuokim jo nekrologus.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų