REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šeštadienį sueina lygiai 50 metų, kai iš Maskvos gatvės paimta benamė mišrūnė Laika tapo pirmuoju Žemės gyventoju, pakilusiu į kosmosą.

REKLAMA
REKLAMA

Šiam romiam šuneliui, kuris nugaišo kelios valandos po starto, tai buvo trumpa ir skausminga kelionė, bet Sovietų Sąjungai šis skrydis tapo dar vienu triumfu.

REKLAMA

Vos mėnesiu anksčiau Maskva pažemino Jungtines Valstijas iškėlusi į orbitą "Sputnik 1" - pirmąjį pasaulyje dirbtinį palydovą.

"Sputnik 2" reiškė dar vieną skaudų antausį amerikiečiams ir didesnę Maskvos persvarą prasidedančiose kosmoso užkariavimo varžybose, SSSR švenčiant 40-ąsias 1917 metų spalio revoliucijos metines.

Be propagandinės vertės, trumpas Laikos skrydis hermetiškoje 508 kg kapsulėje taip pat įrodė, kad žinduoliai gali išverti starto sunkumus, ir padėjo paruošti dirvą būsimiems tiek rusų, tiek amerikiečių skrydžiams į kosmosą.

REKLAMA
REKLAMA

Nelaimingoji kalaitė savo pirmąjį ir paskutinį kosminį skrydį atliko ne savo tikruoju vardu. Ją skrydžiui rengę mokslininkai jai buvo davę Kudriavkos ("Garbanės") vardą, tačiau visame pasaulyje ji išgarsėjo Laikos pseudonimu.

Šis vardas reiškia "Lojančioji", be to, taip vadinasi viena Sibiro šunų veislė. Kosmose pabuvojusi Laika buvo panašesnė į foksterjerą, bet tikriausiai jos gyslomis tekėjo ir kažkiek laikų kraujo.

1957 metų lapkričio 3 dieną, sekmadienį, 22 val. 28 min. vietos laiku, Laika pakilo kelionei, iš kurios gyva nebegrįžo. Specialiu skafandru "aprengtą" šunelį nuolat filmavo kamera, prietaisai registravo jo pulsą, kraujo spaudimą ir kvėpavimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Oficiali jos likimo versija, kurios niekas neginčijo 45 metus, yra tokia: Laika baigė savaitę trukusią misiją 1,6 tūkst. km viršum Žemės ir ramiai nugaišo taip, kaip buvo suplanuota, - po paskutinio ėdesio su stipriais nuodais.

Tačiau pasklido gandų, pavyzdžiui, kad šiai keturkojei kosmoso pionierei paprasčiausiai pritrūko deguonies. Tiesa galiausiai paaiškėjo 2002 metais, per vieną konferenciją Jungtinėse Valstijose.

Maskvos Biomedicinos mokslų instituto mokslininkas Dmitrijus Malačenkovas, kuris dirbo "Sputnik 2" projekte, atskleidė, kad Laika nugaišo nuo šoko ir perkaitimo, praėjus kelioms valandoms po starto.

REKLAMA

Išgąsdinta variklių griausmo ir vibracijos, kalaitė iš ėmė blaškytis ir iš visų jėgų bandė ištrūkti, o jos širdis tuo metu plakė tris kartus dažniau nei normaliai.

Kapsulei pasiekus orbitą, Laika kiek aprimo, bet tas atokvėpis ilgai netruko. Atsiskiriant raketai nešėjai, buvo pažeistas termoizoliacinis sluoksnis ir per kelias valandas temperatūra kapsulės viduje pakilo iki 41 laipsnio pagal Celsijų, nors turėjo būti 15 laipsnių.

Po starto praėjus penkioms valandoms, jokių Laikos gyvybės ženklų nebesimatė.

Jos karstu tapusi kapsulė orbita skriejo iki 1958 metų rugpjūčio 14-osios, kai sudegė įskriejusi atgal į Žemės atmosferą.

REKLAMA

Tačiau sovietų mokslininkai per šią misijos pakankamai sužinojo, kad galėtų nusiųsti į orbitą kitus šunis ir sugrąžinti juos gyvus į Žemę.

O praėjus mažiau nei ketveriems metams, kosmoso tyrinėjimų horizontai atsivėrė ir žmonėms, o pirmasis į kosmosą 1961 metų balandžio 12-ąją pakilo Jurijus Gagarinas.

Laika iš karto tapo pačiu garsiausiu pasaulio šunimi, nors gyvūnų teisių gynėjams ji buvo tiesiog garsiausiu iš daugybės kosmoso tyrimų labui paaukotų gyvūnų.

Šiandien jos vienišai kelionei į vieną pusę yra skirtos bent šešios dainos, o minėdami jos misijos 40-metį, rusai Žvaigždžių miestelyje prie Maskvos atidengė Laikos paminklą.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų