Prezidentas Valdas Adamkus paragino savivaldos institucijas ir bendruomenes suvienyti pastangas ir aktyviau kovoti prieš skurdą bei socialinę atskirtį.
Kreipdamasis į trečiadienį Prezidentūroje vykusio konferencijos "Kaip sumažinti skurdą Lietuvoje?" dalyvius šalies vadovas pažymėjo, kad skurdas sunaikina žmogiškąjį orumą, išstumia asmenį į socialinį užribį ir sugriauna pasitikėjimą valstybe ir net pačiu savimi.
"Skurde atsidūręs žmogus tiesiog ima negerbti savęs, savo vaikų ir artimųjų, savo bendruomenės. Deja, tas nusivylimas ir bejėgiškumas skatina ir smurtą šeimoje, prievartą ir visišką atitrūkimą nuo visuomenės", - sakė V.Adamkus.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad 4 proc. visų Lietuvos vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose, kuriose jie išmoksta gyventi skurde ir atskirty, ir jau neįsivaizduoja kitokio, jiems skirto gyvenimo visuomenėje.
"Šiose šeimose skurdas tampa žiauria tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Nes čia vaikai iš tėvų ir kitų šeimos narių mokosi išgyventi - galbūt reikėtų nebijoti įvardyti ir tiesių žodžių: mokosi varganai egzistuoti - tik iš pašalpų ar labdaros ir nepuoselėja jokių profesinės karjeros ar geresnio gyvenimo vilčių", - sakė valstybės vadovas.
Jis pažymėjo, kad iš dalies tokią situaciją lemia ir dabar veikiantis neefektyvus piniginės paramos sistemos modelis, kuris neskatina dirbti ir užsidirbti, o taip pat - ir silpnos vietos bendruomenės, kurios galėtų padėtį keisti iš esmės.
Efektyvios pašalpų sistemos, pakankamų švietimo ir socialinių paslaugų, didesnio savivaldos ir bendruomenės dėmesio egzistuojančioms problemoms, pačių skurstančiųjų motyvacijos didinimo pasigedo ir konferencijoje kalbėję ekspertai.
Projekto "Lietuva be atskirties ir skurdo" eksperto Algio Dobravolsko teigimu, patiems skurtantiesiems su savo problemomis kovoti nepadeda dabartinė užimtumo politika.
"Lietuvoje yra bedarbių, kurie norėtų dirbti, tokių, kurie gali, bet nenori, tokių, kurių nori, bet negali, ir tokių, kurie nei nori, nei gali. Dabartinė darbo rinkos politika remiasi prielaida, kad bedarbių nereikia motyvuoti, kad jie patys ieško darbo. Tačiau jie ieško pašalpų", - kalbėjo A.Dobravolskas.
Anot jo, problemą iš dalies padėtų išspręsti išaugęs bedarbių skaičius ir darbo rinkoje padidėjusi konkurencija.
"Šiandieninė situacija yra tokia, kad ir bedarbių skaičius, ir darbo jėgos paklausa vienas kitą atitinka, tačiau bedarbiai neina dirbti. Viena iš išeičių - didinti nedarbą, tada tarp bedarbių bus didesnė konkurencija", - teigė ekspertas.
Anot jo, centrinė valdžia taip pat turėtų reformuoti pašalpų sistemą, atsisakyti neefektyvių vienkartinių socialinių išmokų, nemokamo maitinimo.
Eksperto manymu, centrinė valdžia taip pat turėtų labiau rūpintis socialinių darbuotojų prestižu, plėsti švietimo paslaugų prieinamumą, didinti darbo rinkos paslaugų mobilumą.
Kaip pastebėjo projekto "Lietuva be atskirties ir skurdo" ekspertas Romas Lazutka, centrinė valdžia pajėgi efektyviai kovoti su socialinėmis rizikomis, tuo metu socialinių problemų sprendimas turėtų būti savivaldybių ir vietos bendruomenių prerogatyva.
"Netekus pragyvenimo šaltinio kylančioms socialinėms rizikoms spręsti reikia ekonominio kapitalo, kurį kaupia valstybė. Socialinių problemų sprendimui reikalingą socialinį-moralinį kapitalą turėtų kaupti ir naudoti žemesnės grandys - savivalda ir bendruomenė", - kalbėjo R.Lazutka.
Anot jo, kovojant su skurdu būtina skatinti įvairių institucijų bendradarbiavimą.
"Reikia įveikti savivaldybės ir centrinių agentūrų, įstaigų atskirtumą, skatinti jų bendradarbiavimą. Dabar dažnai laikomasi požiūrio, kad centralizuota darbo biržų sistema kovoja su nedarbu, o savivaldybė tuomet yra atsakinga už kitus dalykus", - sakė ekspertas.
R.Lazutkos teigimu, reikia mažinti visuomenės stigmatizaciją, atsisakyti skirstymo į pagalbos nusipelniusius ir jos nevertus, o paramą teikti visiems, kuriems jos reikia.
Pasak statistikos, žemiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno kas penktas Lietuvos gyventojas - apie 680 tūkst. žmonių.
Kaip rodo Pilietinės visuomenės instituto užsakymu "Vilmorus" spalį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, 78 proc. lietuvių mano, kad skurdas yra aktuali arba itin aktuali Lietuvos problema.
35 proc. respondentų teigė maną, kad dabartinei valdžiai visiškai nesiseka kovoti su šia problema, dar 31 proc. tvirtino, kad sekasi prastai. Taip mano įvairaus amžiaus, bedarbiai ir dirbantys, skirtingas pajamas turintys, kaimuose, miestuose bei didmiesčiuose gyvenantys žmonės. Tik 1 iš 10 apklaustų lietuvių valdžios pastangas mažinti skurdą įvertino teigiamai.
Ekspertai pastebi, kad dauguma gyventojų yra nusivylę ne tik valdžios pastangomis mažinti skurdą, bet ir savo galimybėmis paveikti valdžios vykdomą socialinę politiką. 80 proc. lietuvių teigia, kad eiliniai piliečiai greičiau neturi ar visiškai neturi įtakos šios srities valdžios sprendimams. Pesimistiškiausiai galimybes įtakoti valdžios sprendimus vertina žmonės, turintys aukštąjį išsimokslinimą (84 proc.), dirbantys gyventojai (86 proc.) ir vyresni žmonės (85 proc.).
Dauguma apklaustųjų teigia, kad visuomeninių organizacijų bei savivaldybių institucijų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus padarytų valstybės skurdo mažinimo politiką veiksmingesne.
82 proc. apklaustųjų pasisakė už savivaldybių institucijų, tiesiogiai dirbančių su skurstančiais gyventojais, dalyvavimą sprendžiant skurdo problemas, 80 proc. - už nevyriausybinių organizacijų, 65 proc. - už pačių skurstančių gyventojų dalyvavimą.
