Gyvenimas kartais labai sumaišo žmonių, šeimų, kartų likimus. Dėl įvairių gyvenimo peripetijų pasikeičia tautybės, valstybės. Taip atsitiko garsaus Prancūzijos ir Italijos dvidešimto amžiaus antros pusės aktoriaus Žako Šerno (Jacques Sernas) gyvenime.
Tik prieš keletą metų jis sužinojo, kad Lietuvoje turi ir giminių, jų tarpe ir Medininkų nusikaltimo auką - Tomą Šerną, ir Nemunėlio Radviliškyje palaidoto tėvo Jokūbo Šerno kapą.
Jokūbas Šernas, Vasario 16 Nepriklausomybės Akto signataras, gimė 1888 06 14 Nemunėlio Radviliškio valsčiaus Jasiškių kaime evangelikų reformatų šeimoje. Baigęs Nemunėlio Radviliškio pradinę mokyklą, mokėsi privačiai, vėliau Slucko (Baltarusijoje) ir Dorpato (dabar Tartu Estijoje) privačioje gimnazijoje.
1910 – 1914 m. studijavo Dorpato, vėliau Peterburgo universiteto Teisės fakultetuose. Baigęs studijas, J.Šernas atvyko į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. Tolimesni jo gyvenimo faktai": „Lietuvos žinių" laikraščio redaktorius (1914), Vilniaus „Ryto" gimnazijos mokytojas (1915-1918), Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti reikalų vedėjas (1914), komiteto narys, vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 09 18 - 22) organizatorių, Lietuvos Tarybos prezidiumo sekretorius (1918 02 16 – 1919 03), ministras be portfelio ketvirtojoje, M.Šleževičiaus vyriausybėje (1919 04 – 1919 10).
Lietuvos Taryba delegavo J.Šerną į Mažosios Lietuvos lietuvių organizaciją – Prūsų Lietuvos Tautinę Tarybą. Jo pastangomis 1920 metų pavasarį į Lietuvos Tarybą įtraukti trys Mažosios Lietuvos atstovai.
Jokūbas Šernas buvo „Savivaldybės" žurnalo steigėjas ir redaktorius (1923-1926), Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybės departamento organizatorius ir pirmasis jo direktorius (nuo 1925), Prekybos ir pramonės banko direktorius. Priklausė Tautos pažangos partijai, aktyviai dalyvavo Evangelikų reformatų bažnyčios veikloje.
Pirmo pasaulinio karo metais vedė Kleofą Brijunaitę, jiems 1917 m. gimė dukra Danutė - Irena. Išsiskyręs su pirmąja žmona, 1925 m. vedė Verą Fainberg.
Su žmona Vera Fainbergaite – Šerniene ir turėjo 1925 07 30 gimusį sūnų Jokūbą – Bernardą Šerną, vėliau tapusį garsiu aktoriu ir nusifilmavusį daugelyje Italijos, Prancūzijos filmų.
Jokūbas Šernas mirė po sunkios ligos 1926 07 31 Kaune, palaidotas Nemunėlio Radviliškio kapinėse Biržų rajone. Po vyro mirties žmona su mažamečiu sūnumi Jokūbu išvyko į Prancūziją.
Pats Jokūbo, tapusiu Žaku Šernu, gyvenimas irgi buvo audringas, kupinas įvairiausių išbandymų. Antrojo Pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Prancūziją, jis dalyvavo Pasipriešinimo judėjime, buvo areštuotas, kalėjo Buchenvaldo koncentracijos stovykloje. Prieš tapdamas žinomu aktoriumi, studijavo, dirbo žurnalistu, netgi bandė profesonalaus boksininko karjerą.
Kaip žurnalistas buvo akredituotas ir iš arti stebėjo Niurnbergo procesą 1946 m., kada buvo teisiami nacistinės Vokietijos veikėjai.
Apie savo lietuviškas šaknis Žakas Sernas daugiau sužinojo JAV gyvenančio anūko Metjuso Frajolio dėka, kuris giminės istorijos paieškas pradėjo nuo enciklopedijų bei žinynų apie Lietuvą ir taip netikėtai užmezgė ryšį su vieninteliu išlikusiu Medininkų žudynėse Tomu Šernu.
2004 m. Žakas Šernas po ilgo laiko buvo atvykęs į Lietuvą, apsilankė Nemunėlio Radvilškyje Biržų rajone, kurio evangelikų reformatų bažnyčioje buvo pakrikštytas ir kur yra jo tėvo, Vasario 16-os Akto signataro, kapas
