REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
6
LGBTQ+ vestuves planuojanti vilnietė: daugelis apie šventę Lietuvoje nedrįsta pagalvoti (tv3.lt fotomontažas)

Vestuvės yra viena gražiausių gyvenimo švenčių, tačiau, rodos, tokia įprasta ir prasminga vedybų ceremonija prieinama ne visiems – LGBTQ+ poros Lietuvoje vis dar negali legaliai susituokti, o apie tokią šventę dažnai pagalvoti sau net neleidžia. Čia į pagalbą atskuba Gabrielė Bernotaitė, visai neseniai pradėjusi planuoti LGBTQ+ porų vestuves.

6

Vestuvės yra viena gražiausių gyvenimo švenčių, tačiau, rodos, tokia įprasta ir prasminga vedybų ceremonija prieinama ne visiems – LGBTQ+ poros Lietuvoje vis dar negali legaliai susituokti, o apie tokią šventę dažnai pagalvoti sau net neleidžia. Čia į pagalbą atskuba Gabrielė Bernotaitė, visai neseniai pradėjusi planuoti LGBTQ+ porų vestuves.

REKLAMA

Tiesa, viskas dar labai nauja, o ir besikreipiančių mažai, bet tokiame darbe 26-erių vilnietė mato didžiulę prasmę ir tikisi, jog nepabūgusios kylančių sunkumų poros pradės ne tik tyliai svajoti apie vestuves, bet ir švęsti jas Lietuvoje.

Apie šventę neleidžia net pasvajoti

Pati G. Bernotaitė dirba visai kitoje srityje: dienomis ji darbuojasi įmonėje, apdirbančioje kanapių pluoštą, tačiau sukaupta renginių organizavimo patirtis pastūmėjo imtis ir kažko naujo.

REKLAMA
REKLAMA

„Turiu renginių organizavimo patirties, studijų metais ir po jų organizavau daug renginių, bet tai daugiau buvo konferencijos arba kultūriniai renginiai. Po to nuėjau kita kryptimi, bet visada turėjau norą grįžti prie renginių ir tikriausiai vieni smagiausių renginių man yra vestuvės“, – pradžią prisimena pašnekovė.

REKLAMA

Tik pasirinko ji planuoti ne heteroseksualių, o LGBTQ+ porų vestuves. Sako, kad ieškojo grupės, su kuria turėtų artimesnį ryšį, o kadangi ir pati priklauso šiai bendruomenei, pasuko dar retai kieno pasirenkamu keliu.

„Organizuoti vestuves visiems atrodė gal ne tiek įdomu, nes vestuvės gali būti apie blizgučius ir gerą laiką, man norėjosi su tuo turėti asmeninį ryšį, dėl to pagalvojau, kad reikia fokusuotis į tuos žmones, kuriuos pati, atrodytų, geriausiai suprantu ir su kuriais turėčiau kažką bendro“, – paaiškina ji.

Nors sulaukia daugybės palaikymo žinučių iš bendruomenės narių bei vestuvių srityje dirbančių profesionalų, mergina sako gavusi vos vieną prašymą suorganizuoti vestuves, tiesa, iš heteroseksualios poros. Ji svarsto, kad kelią sulaukti daugiau užklausų užkerta tai, jog dėl padėties visuomenėje LGBTQ+ poros net nesvarsto švęsti savo meilę gimtinėje.

REKLAMA
REKLAMA

„Bendruomenės žmonės Lietuvoj net neleidžia sau galvoti apie tai, kad jie galėtų tuoktis. Aišku, iš vienos pusės tai gali atrodyti labai beprasmiška, nes kam tuoktis, jeigu tai vis tiek nėra legalu ir niekas mūsų nematys kaip susituokusios poros, bet taip pat yra kiti žmonės, kurie nusprendžia, kad nori legalumo, kad ir užsienyje, todėl planuoja tuoktis, bet nebūtinai leidžia sau galvoti, kad norėtų ir galėtų kurti šventę Lietuvoje“, – kylančias problemas vardija G. Bernotaitė.

Legaliai santuokai – kelionė į kitą šalį

Mergina neslepia, jog dabar sutiktų vestuves planuoti nemokamai, nes nori skleisti žinią, jog nepaisant orientacijos kiekvienas nusipelno švęsti ir įtvirtinti savo meilę. Vis dėlto, planuojant tokias vestuves neabejotinai reikėtų įdėti daugiau darbo ne pačiai planuotojai, o porai:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu pora nusprendžia tuoktis, jie turėtų savo civilinę santuoką įteisinti kažkur kitur, ne Lietuvoje. Aš labiausiai įsivaizduočiau tokį modelį, kad pora nuskrenda į vieną iš šalių, kur gali kaip svečiai susituokti, tada grįžta į Lietuvą ir daro ten šventę. Faktas, kad heteroseksualiai porai tai nėra būtina.“

Tai – vienas ryškiausių skirtumų tarp „įprastų“ ir LGBTQ+ poros vestuvių. Suprantama, ir pati ceremonija Lietuvoje būtų kiek kitokia, be legalumų, tačiau Gabrielė pastebi, jog vis daugiau porų renkasi humanistines ceremonijas, prieš tai „susirašę“.

„Ir tarp heteroseksualių porų yra pakankamai populiaru, kad jie gali nueiti „susirašyti“ zakse ir tada turėti ceremoniją, kuri galbūt yra humanistinė, labiau apie porą, jų įžadus vieną kitam, įsipareigojimą, kas nėra visiškai pririšta prie religijos: tai gali būti ceremonmeisteris, kuris yra pasamdytas, arba labai artimas draugas, kuris gali juos sutuokti. Manau, kad LGBTQ+ pora dažniausiai rinktųsi tokį variantą, kur turėtų ceremoniją, kuri nėra visiškai surišta su religija“, – svarsto pašnekovė.

REKLAMA

Svarbiausi vestuvių akcentai

Pasakodama G. Bernotaitė išskiria ir pagrindinius vestuvių akcentus – svarbu pasirinkti tinkamus ir patikimus tiekėjus bei išsirinkti lokaciją, kur vyks šventė. Čia, kaip sako mergina, jos darbas yra užtikrinti, jog šventę kuriantys asmenys ir tiekėjai nebūtų nusistatę prieš LGBTQ+ bendruomenę.

„Tai turi būti žmonės, su kuriais jautiesi jaukiai – fotografai, dekoratoriai, planuotojas, koordinatorius, vieta, kurioje šventi, kad jaustumeisi tarp žmonių gerai ir jais pasitikėtum. Visiems tai yra svarbu, LGBTQ+ poroms dar svarbiau, nes norisi dirbti su tais žmonėmis, kurie žinai, kad palaiko šias poras.

Aišku, baimės yra, bet manau, kad mano pareiga yra patikrinti visus tiekėjus prieš siūlant juos porai. Man visada svarbu siūlyti tik tuos žmones, kurie žinau, kad palaiko LGBTQ+ bendruomenę atviru tekstu, o ne pasako: „Tai tuokitės, jei norit“. Tokio tiekėjo niekada nesiūlyčiau, nes manau, kad atstūmimas, kurį gali pajusti, kai nori turėti šventę, gali būti labai demotyvuojantis dalykas“, – kalbėjo Gabrielė.

REKLAMA

Vis dėlto, visų svarbiausia yra susidaryti svečių sąrašą ir tai aktualu ne tik LGBTQ+, bet ir heteroseksualioms poroms: kvieskite tuos žmones, su kuriais tikrai norite minėti šią svarbią dieną:

„Svečių sąrašas yra esminis dalykas. Reikia kviesti žmones, kurie iš tiesų džiaugiasi jūsų meile ir santykiu. Ar tai LGBTQ+, ar heteroseksuali pora, visi dažniausiai turi kažkokių specifinių dalykų savo giminėse ir šeimose, dažnai žmonės jaučiasi priversti kviesti tam tikrus svečius. Labai svarbu atsirinkti, ką iš tiesų nori matyti savo šventėje, kokie žmonės ten nusipelno būti ir švęsti kartu.“

Legalios santuokos gimtinėje sulaukti nesitiki

Tolimuose ateities planuose yra ir pačios Gabrielės vestuvės – su sužadėtine Gerda jos sako norinčios šventės, tik dar ne dabar, mat turi itin didelių planų, kuriuos nori įgyvendinti pirmiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Atrodo, vestuvės dar luktels, bet tikrai įsivaizduojam vestuves ir susižadėjimas buvo su intencija susituokti. Mus pačias, aišku, veikia ir liūdina situacija Lietuvoje su LGBTQ+ teisėmis, bet taip pat žinome, kad išvykus už Lietuvos ribų ir pasakius, kad esame susituokusios, žmonės ir supras, kad esame sutuoktinės, o ne partnerės“, – apmaudo neslepia pašnekovė.

Pačių jų planas keliauti sumainyti žiedus į užsienį ir grįžus į gimtinę turėti šventę su artimiausiais žmonėmis. Paklausta, ar nemano, jog greitu metu meilę galės įtvirtinti ir čia, Lietuvoje, Gabrielė tik šypteli:

„Ne, manau, kad ne. Manau, kad tiek ilgai tikrai nelauksim ir net jeigu Partnerystės įstatymas bus priimtas dabar, jis vis tiek nėra toks, kuris užtikrintų visas teises LGBTQ+ poroms ir būtų lygus santuokai. Kad ir koks bus postūmis į priekį per tą laiką, kol mes jau nuspręsim tuoktis, nebus tokio milžiniško pokyčio, kuris leistų mums vietoj santuokos užsienyje rinktis Lietuvą.“

REKLAMA

Vis dėlto, ji pabrėžia, jog Partnerystės įstatymo įsigaliojimas užtikrintų visus formalumus, nors ir neprilygtų santuokai, o tokio įstatymo priėmimas ir lygių teisių užtikrinimas duotų teigiamą rezultatą ir susipriešinimo visuomenėje liktų vis mažiau.

„Jeigu būtų priimti normalūs įstatymai, susipriešinimas, apie kurį kalbama dabar, gerokai sumažėtų dėl to, kad žmonės pamatytų, jog LGBTQ+ žmonės tuokiasi ir pasaulis nesugriuvo, niekas nepasikeitė ir nebuvo ko bijoti.

Manau, kad daugiau LGBTQ+ porų ar žmonių jaustųsi saugiau pasakyti, kad jie priklauso bendruomenei, taip pat kuo daugiau žmonės patys artimai pažįsta žmones, kurie yra LGBTQ+, tuo pozityviau jie žiūri į bendruomenę ir jiems lengviau mus priimti, kai žino, kad viskas gerai ir nėra ko jaudintis“, – pastebi G. Bernotaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų