Tačiau, anot lenkų, sutelktos gausios pajėgos prie Kaliningrado suveikė kaip prevencija. Mūsų politikai nesako, ar žvalgyba turi duomenų, jog išpuolį su aukomis rusai planavo ir mūsų šalyje, tačiau sako, kad jeigu taip nutiktų, tai jau laviruotų ant NATO 5-ojo straipsnio ribos.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lenkijoje galėjo įvykti kruvinas išpuolis su daugybe aukų?
Sustiprintas pajėgas, taip pat ir specialiųjų operacijų karius, ir specialiuosius policijos dalinius į pasienį su Kaliningradu Lenkija permetė lapkričio pradžioje.
„Jau kurį laiką iš mūsų ir sąjungininkų žvalgybų gauname informacijos, kad artimiausiomis dienomis, specifiškai pirmoje lapkričio pusėje, sabotažo aktai ar rimtos provokacijos galimos prie sienos su Rusijos“, – sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Lapkritis jau persirito į antrą pusę, o išpuolis neįvyko. Vienas įtakingiausių Lenkijos dienraščių „Rzeczpospolita“, remdamasis šaltiniais tarnybose, skelbia, kad sutelktos gausios lenkų pajėgos pasienyje iš esmės pakeitė rusų planus. O jie esą buvo kruvini: kaip skelbia lenkai, rusų karinė žvalgyba GRU norėjo pasiųsti iš Kaliningrado į Lenkiją diversantų grupę, kuri turėjo pulti vieną ar kelis objektus, planavo ir daug žmonių aukų. Paraleliai galėjo būti surengtas išpuolis ir pačiame Kaliningrade, o dėl visų įvykių rusai norėjo apkaltinti ukrainiečius.
Tokį planą išaiškino ne tik lenkų, bet ir kitų šalių žvalgybos, o panašūs perspėjimai esą buvo perduoti ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos tarnyboms.
„Mes turime įvairios žvalgybinės informacijos, tame tarpe ir susijusios su galimais Rusijos spec. tarnybų išpuoliais pasienyje ir kažkur kitur. Tai yra įslaptinta informacija, ir lenkai dalinasi tuo, kuo nori dalintis, tą, ką jie turi, mes turime irgi kažkokios kitokios informacijos, bet jos detalizuoti tikrai negalėčiau“, – aiškino vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Lietuva taip prie Kaliningrado dislokavo apie 100 karių, tačiau žvalgybų perspėjimus gaunantys politikai konkrečiai nesako, ar rusai planavo žudyti žmones ir Lietuvoje.
„Tai tokių dalykų gali atsitikti. Bet tas mūsų dėmesys, budrumas, man atrodo, derama prevencija, kad taip neįvyktų“, – sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Šitoje vietoje aš nekomentuosiu konkretaus galimo scenarijaus, įvykių, tik atkreipsiu dėmesį, kad Lietuva sustiprino savo pasienio su Kaliningrado sritimi apsaugą“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ar išpuolis būtų NATO 5 straipsnio pažeidimas?
Kadaise saugumo departamente dirbęs K. Budrys atkreipia dėmesį, kad, jeigu apie rusų konkrečius planus žinojo lenkų ar kitų sąjungininkų žvalgybos, tuomet žinojome ir mes.
„Atmeskime bet kokias situacijas, kad kažkas yra žinoma kaimyninėje Lenkijoje, Latvijoje ar kitoje šalyje, bet nežinoma Lietuvoje. Ir atvirkščiai – kad mes kažką žinome ir nesidaliname su kitais. Darbas vyksta labai intensyvus“, – tikino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Bet atrodo, kad surinkta informacija buvo tokia rimta, jog nuošalyje paliktas ir Seimo nacionalinio saugumo bei gynybos komitetas.
„Ar pas mus irgi buvo perspėjimas dėl galimų aukų? – Tokios informacijos tikrai neturiu“, – sakė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Komitete net posėdžio tam nebuvo. Mano kritika, kurią sakau viešai, aš ją sakau tikslingai tam, kad ją išgirdus, bent posėdį suorganizuotų. Viskas pas mus plaukia kažkokiu paviršiumi, arba nekompetencijos, arba nejautrumo, aš nesuvokiu, kodėl taip viskas vyksta, bet taip neturėtų būti“, – piktinosi „valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
Lenkų tarnybos sunerimo, kai žvalgyba fiksavo, jog prie išpuolio plano dirba ir aukšto rango rusų karininkai. O situacija pasirodė tokia rimta, kad net žiniasklaidoje ją palygino su 39-ųjų Glivicės įvykiais, kuomet naciai, persirengę lenkais, užėmė vietos radijo stotį, tuomet paskelbė, kad tai Lenkijos provokacija, ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, ją užpuldami.
„Čia būtų NATO 5 straipsnis, ar ne? – Aukos jau yra 5 straipsnis, be jokios abejonės. Bet tai yra mano ir turbūt Lietuvos... modeliuočiau, vertinimas. – Neaišku, ar kiti sąjungininkai tą traktuotų, jog 5 straipsnis? – Visur yra politinis sprendimas, puikiai žinote“, – aiškino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tai jau NATO 5 straipsnis? – Labai priklausytų nuo to, kaip mes įvertintume situaciją, ir kita šalis įvertintų situaciją. Iš Lietuvos pusės, niekas neturi turėti abejonių, kad Lietuva iš karto pereitų į savigynos, ir tarptautine teisine prasme, ir vidaus teisine prasme, būseną. Ir kai esame savigynoje, pereiname į karo padėtį, imamės visų mums reikalingų veiksmų“, – aiškino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Nors lenkų tarnybos mano, kad būtent sutelktos pajėgos pasienyje padėjo išvengti tokio išpuolio, tačiau mūsų kariai prie Kaliningrado budės dar bent iki gruodžio.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.



