„Man atrodo, kad ta pauzė tarp Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimų buvo per ilga“, – Eltai teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Politologijos katedros docentas A. Pukšto.
Politologas: situacija susiklostė ne tik dėl Lietuvos, bet ir Lenkijos pasirinkimų
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pirmuosius užsienio vizitus surengė Baltijos šalyse, vėliau lankėsi Briuselyje. Su Lenkijos kolega Donaldu Tusku jis kol kas bendravo tik telefonu. Kaip skelbta, Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas planuojamas spalio viduryje, Varšuvos saugumo forume.
A. Pukšto teigimu, tokia situacija susiklostė ne tik dėl Lietuvos, bet ir dėl Lenkijos pasirinkimų. Pasak jo, D. Tusko vadovaujamos Lenkijos prioritetai pastaruoju metu labiau krypsta į Vokietiją ir Prancūziją.
„Atėjus į valdžią D. Tuskui, jo pagrindiniais prioritetais tapo Vokietija ir Prancūzija.Tiek D. Tuskas, tiek užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis yra sakę, kad pagrindiniai jų partneriai formuojant Europos Sąjungos darbotvarkę bus Vokietija ir Prancūzija“, – pastebėjo politologas.
Jo vertinimu, Lietuvai taip pat tenka dalis atsakomybės dėl sumažėjusio politinio dėmesio Varšuvai. VDU docento teigimu, mūsų šalies prioritetuose karinio bendradarbiavimo srityje pirmoje vietoje yra Vokietija, nemažai dėmesio skiriama ir Šiaurės šalių bei Baltijos valstybių bendradarbiavimui.
„Man atrodo, kad ministrui Kęstučiui Budriui, švelniai tariant, vidutiniškai sekasi bendradarbiauti su Lenkija, o tuo pačiu ir M. Sinkevičiui. (...) Tai yra toks abipusis šioks toks abejingumas“, – teigė A. Pukšto.
Lenkijos vaidmuo Europoje išaugo
Politologas pažymėjo, kad per pastaruosius metus pasikeitė ir pačios Lenkijos svoris Europoje. Jo teigimu, šalies ekonominis ir politinis vaidmuo išaugo, be to, Varšuva sustiprino ryšius su JAV.
Kaip vieną to pavyzdžių A. Pukšto nurodė Lenkijos kvietimą dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime.
„Lenkijos vaidmuo Europoje pakankamai išaugo, kaip išaugo ir Lenkijos vaidmuo globalioje politikoje“, – sakė jis.
Anot jo, dar iki D. Tusko atėjimo į valdžią Lenkijos konservatorių Vyriausybės gerokai aktyviau bendravo su Lietuva – tuometis premjeras Mateuszas Morawieckis ir jo užsienio reikalų ministras dažnai lankėsi Vilniuje.
„Dabar tai galima net pavadinti tam tikra Lenkijos arogancija: Lenkija bando bendrauti su įtakingiausiais partneriais, ir, ko gero, bendradarbiavimas su Baltijos šalimis šiek tiek pasistūmėjo į šalį D. Tusko ir R. Sikorskio akiratyje“, – vertino jis.
Vis dėlto Lietuvos ir Lenkijos interesai, ypač saugumo srityje, išlieka glaudžiai susiję. A. Pukšto pabrėžia, kad abiejų šalių Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenių vadai bendradarbiauja pakankamai gerai, o glaudūs ryšiai išlieka ir tarp prezidentų.
Svarbiausia – saugumas ir gynyba
Vertindamas spalio viduryje planuojamą M. Sinkevičiaus ir D. Tusko susitikimą, A. Pukšto svarbiausiais aptartinais klausimais įvardijo karinį bendradarbiavimą ir saugumą.
„Bendra situacija Europoje diktuoja tą darbotvarkę: kaip padėti Ukrainai, kaip stiprinti karinį bendradarbiavimą“, – pažymėjo VDU docentas.
Pasak A. Pukšto, taip pat svarbu aptarti sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi apsaugą, bendradarbiavimą karinių įsigijimų srityje bei bendras Lietuvos ir Lenkijos pozicijas Europos Sąjungoje, santykiuose su JAV.
Jo teigimu, M. Sinkevičius susitikime galėtų pristatyti ir Lietuvos idėjas bei iniciatyvas, susijusias su kitąmet laukiančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai.
Kartu politologas atkreipia dėmesį į neišnaudotas ekonominio bendradarbiavimo galimybes. Jo teigimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti investicijoms, prekybai ir infrastruktūros projektams.
Santykių pagrindas – tvirtesnis, nei gali atrodyti
A. Pukšto teigimu, nepaisant politinių santykių svyravimų, per pastaruosius 10–15 metų Lietuva ir Lenkija sukūrė tvirtą bendradarbiavimo pagrindą.
Jis išskyrė energetikos, transporto, gynybos ir ekonomikos projektus – elektros ir dujų infrastruktūros sujungimą, kariuomenių bendradarbiavimą, „Rail Baltica“, kelių infrastruktūrą bei Lenkijos kapitalo investicijas Lietuvoje.
„Mes kartais net neįsivaizduojame, kiek padaryta, ypač gal dėl to, kad ši informacija plačiam klausytojui ir skaitytojui nėra taip aiškiai prieinama“, – teigė politologas.
Jo vertinimu, vienas svarbiausių ekonominių ryšių pavyzdžių yra Lenkijos koncerno valdoma „Orlen Lietuva“.
„Didžiausias Lietuvos mokesčių mokėtojas yra Lenkijos įmonė „Orlen Lietuva“, kurios rankose yra Mažeikių perdirbimo įmonė“, – pabrėžė A. Pukšto.
Pasak jo, šis per daugelį metų sukurtas bendradarbiavimo pagrindas išliktų net ir keičiantis abiejų šalių vyriausybėms.
„Didelis fundamentas jau yra padėtas. Net jeigu politikai pasikeis po dvejų ar trejų metų, to pamato jau nepavyks išardyti“, – akcentavo politologas.
Išskyrė S. Skvernelio ir I. Šimonytės Vyriausybes
Kalbėdamas apie Lietuvos Vyriausybių indėlį į santykių su Lenkija plėtrą, politologas išskyrė Sauliaus Skvernelio ir Ingridos Šimonytės vadovavimo laikotarpius.
A. Pukšto priminė, kad anksčiau Lietuvos ir Lenkijos santykiuose buvo kilusi įtampa, ypač dėl „Orlen“ interesų ir infrastruktūros. Jo teigimu, vėliau santykiai buvo atnaujinti.
„Tas, kuris tada padarė tokį atsinaujinimą, buvo premjeras S. Skvernelis. S. Skvernelio laikais buvo daug padaryta, bet ir I. Šimonytės laikais buvo daug padaryta, ypač – energetinio saugumo ir energetinio bendradarbiavimo srityje“, – sakė jis.
Anot jo, tiek S. Skvernelis, tiek I. Šimonytė vyriausybių santykiams su Lenkija iškėlė aukštą kartelę, todėl dabartinei Vyriausybei teks spręsti, kaip ryšius su Varšuva stiprinti toliau.
Spalio viduryje M. Sinkevičius vyks į pirmąjį savo vizitą Lenkijoje, kur dalyvaus Varšuvos saugumo forume. Vizito metu numatyti dvišaliai susitikimai su Lenkijos ir Norvegijos premjerais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
