REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Abu kandidatai į Prezidento postą priversti derėtis su Darbo partija ir jos lyderiu Viktoru Uspaskichu dėl paramos lemiamame rinkimų ture. Politologai šį politinį pragmatizmą lygina su situacija prieškarinėje Vokietijoje, kai tuometinis šalies prezidentas buvo paskyrė A. Hitlerį Reichstago kancleriu.

REKLAMA
REKLAMA

Politinis išskaičiavimas, kuriuo vadovaujasi populiariausios Lietuvoje Darbo partijos paramos siekiantys kandidatai į Prezidentus Valdas Adamkus ir Kazimira Prunskienė, tarnauja šios neseniai sukurtos "nesisteminės" partijos prilyginimui "sisteminėms" - tradicinėms partijoms.

REKLAMA

Tai Eltai trečiadienį tvirtinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius politologas Raimundas Lopata pareiškė, jog populizmui karą skelbiančios partijos ir politikai šiuo atveju patys tą populizmą pateisina ir įteisina.

"Politinis pragmatizmas lyg ir turėtų skatinti ieškoti Darbo partijos paramos, tačiau po to nereikia skųstis, kad daugėja populizmo, ir stebėtis, iš kur dygsta tokios antisisteminės partijos kaip Darbo partija. Sisteminės partijos pačios jas padaro sau lygias", - teigė politologas.

REKLAMA
REKLAMA

Jo požiūriu, populistinės Darbo partijos "įteisinimas" - prilyginimas "sisteminėms" partijoms ieškant jų paramos - atspindi tam tikrą reiškinį, kuris būdingas ne tik Lietuvai ir ne tik šiuolaikinei Europai.

"Atvirai kalbant, turiu galvoje ne tik Europoje vyraujantį populizmą. Prisiminkime tarpukario Vokietijos - Veimaro respublikos laikų nacius. Jie taip pat buvo antisisteminė jėga, kurią galiausiai įteisino pati sistema. Žinoma, ir kontekstas buvo visai kitoks, ir pavojai visai kiti. Nelyginu Darbo partijos su Vokietijos naciais. Tai tik pavyzdys, kaip nesisteminė partija tampa sistemine", - tvirtino R. Lopata.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1932 m. liepą per Vokietijos Reichstago rinkimus Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) vadovaujama partija surinko 37,2 proc. balsų ir tapo didžiausia partija Reichstage. 1933 m. sausį prezidentas Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg) paskyrė A. Hitlerį Vokietijos kancleriu, naciai buvo galutinai integruoti į Vokietijos valdžios sistemą bei netrukus tapo vienvalde jėga.

Kad minėto P. fon Hindenburgo sprendimo aplinkybės tam tikru atžvilgiu primena kai kurias "nesisteminės" Darbo partijos "jaukinimosi" aplinkybes, pripažino ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Antanas Kulakauskas.

REKLAMA

"Šiuo atžvilgiu tikrai esama panašumų su P. fon Hindenburgo veiksmais - įvykusio fakto pripažinimu. Tačiau Darbo partija, žinoma, nelygintina su nacių. Kaip ir Rolando Pakso vadovaujamos partijos simbolika, turėjusi panašumų su nacių simbolika, buvo tik viešųjų ryšių triukas", - teigė A. Kulakauskas.

Pasak jo, galima suprasti tuos Lietuvos politikus, kurie siekia Darbo partijos paramos. A. Kulakausko žodžiais, šios partijos parama tikrai turės įtakos antrojo Prezidento rinkimų turo rezultatams. Politologo nuomone, šiomis aplinkybėmis partijoms ir politikams tenka rinktis "mažiausią blogybę", ieškant priimtinų sprendimų.

REKLAMA

Kita vertus, sprendimas ieškoti bendros kalbos su Darbo partijos lyderiu V. Uspaskichu, anot A. Kulakausko, yra rizikingas, nes tradicinės partijos suvokia, kad negalima "eiti su velniu obuoliauti".

Kad V. Adamkaus ir K. Prunskienės derybas su V. Uspaskichu lemia objektyvūs veiksniai, neleidžiantys vienareikšmiškai kaltinti populizmu šių dviejų kandidatų į Prezidentus, pripažino ir TSPMI dėstytojas politologas Alvidas Lukošaitis.

"Suprantu juos. Tačiau, prisiminus kalbas apie populizmą, programų nuvertinimą, toks staigus numojimas ranka į šias kalbas atrodo keistai. Galbūt kitos išeities nėra. Iš tikro, tenka kalbėti ne apie kandidatų kaltę, o apie padėtį šalyje. Mat neliko skiriamųjų ribų tarp populistinės ir nepopulistinės politikos", - teigė politologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis atkreipė dėmesį į V. Uspaskicho pasitikėjimą savimi bei nekuklius šio politiko pareiškimus, esą per antrąjį Prezidento rinkimų turą nugalės tas kandidatas, kurį jis rems. Kartu A. Lukošaitis pripažino, kad apie paramą su V. Uspaskichu pradėjęs kalbėtis V. Adamkus, neretai kritikavęs Darbo partijos lyderį, yra priverstas taip elgtis.

"Visoje valstybėje tokia atmosfera: žmonės neprašo rimtų programų, idėjų. Jiems patinka tai, apie ką postringauja V. Uspaskichas. Jiems patinka, kai iš vakaro žadama, kad jau kitą rytą gyvenimas pagerės. Gal jie tuo ir netiki, bet jiems tai patinka", - tvirtino A. Lukošaitis.

REKLAMA

Jo žodžiais, vis dėlto esama esminio skirtumo tarp tos paramos, kurios siekia V. Adamkus, ir tos, kuria užsitikrino K. Prunskienė. "Kas bjauriau atrodo - ar prašyti paramos V. Uspaskicho, ar R. Pakso? Ačiū Dievui, kad vienas iš kandidatų bent jau neprašo R. Pakso paramos", - konstatavo politologas.

Kaip trečiadienį teigė K. Prunskienė, antrajame ture už ją turėtų balsuoti dalis Darbo partijos bei Tėvynės sąjungos remto pirmojo turo kandidato Petro Auštrevičiaus rinkėjų. Pasak jos, tai būtų Darbo partiją remiančių P. Auštrevičiaus rinkėjų dalis.

REKLAMA

"Darbo partija yra orientuota daugiau verslo kryptimi, išreiškianti viduriniojo sluoksnio interesus. Šios žmonių grupės interesai yra labiau susiję su tuo Prezidentu, kuris nusiteikęs ir turi patirties daryti poveikį pozityviai ekonominių procesų raidai, o ne vien tik reprezentuoti valstybę užsienio politikoje", - aiškino K. Prunskienė savo sąsajas su V. Uspaskicho vadovaujamos partijos rinkėjais.

Kandidatės požiūriu, Darbo partijos rinkėjai "nesuprastų, kas vyksta", jei V. Uspaskichas per antrąjį Prezidento rinkimų turą remtų V. Adamkų. Anot K. Prunskienės, V. Adamkus yra dešiniųjų atstovas, o Darbo partijos rinkėjai vertina šios partijos lyderį V. Uspaskichą anaiptol ne kaip dešinįjį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu V. Adamkus antradienio vakarą dėl paramos derėjosi su rinkimus į Europos Parlamentą laimėjusios populistinės Darbo partijos lyderiu V. Uspaskichu.

V. Adamkaus rezidencijoje Turniškėse vykusiame susitikime dalyvavęs A. Zuokas teigė, kad V. Uspaskichas konkrečių pažadų nedavė, todėl konsultacijos dėl paramos bus tęsiamos.

Savo poziciją dėl Prezidento rinkimų antrojo turo Darbo partija ketina paskelbti po penktadienį vyksiančio šio partijos tarybos posėdžio.

Paklaustas, kaip liberalcentristai vertintų populistinės politinės jėgos paramą jų remiamam kandidatui, A. Zuokas pabrėžė, kad "šiandien Darbo partija yra įtakinga jėga, kiekvienas politikas turi tai vertinti ir suprasti žmonių pasitikėjimą".

Europos Parlamento rinkimuose už Darbo partiją balsavo daugiau nei 30 proc. rinkėjų.

ELTA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų