alvidas lukošaitis

Lietuviai Europoje išsiskiria mažu aktyvumu savivaldos rinkimuose, kuriuose ir šiemet dalyvavo mažiau nei 50 proc. rinkėjų, o pasyvumą lemia blanki rinkimų kampanija, teigia politologai. „Matyt, būsime viena iš pasyviausiai balsuojančių valstybių per savivaldos rinkimus Europoje. Pastarąjį kartą 50 proc. aktyvumą perkopėme tik 2002 metais“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Alvidas Lukošaitis.

Atėmus Seimo nario mandatą iš Neringos Venckienės ir iširus „Drąsos kelio“ frakcijai Seime, „Drąsos kelio“ partija ketina toliau tęsti darbą. Partijos pirmininko Jono Varkalos teigimu, jie ruošis savivaldybių rinkimams ir švies žmones. J. Varkala: frakcijos uždarymas mums nebuvo staigmena „Partija toliau tęsia darbą. Galvojame apie savivaldybių rinkimus. Kviesime žmones, kurie švies kitus.

Penktadienį Darbo partijos byloje paskelbtas nuosprendis yra teisėsaugos sistemos ženklas politikams, kad su jų įstatymų pažeidimais nebus taikstomasi, teigia politologas Alvidas Lukošaitis. „Tai skambiausia ir iškalbingiausia prevencinė užkarda politikoje dalyvaujantiems asmenims, partijoms, veikėjams pagalvoti, kaip elgtis atsidūrus tam tikrame slidžiame santykyje su korupcinėmis pagundomis.

 Politologai atkreipia dėmesį į pozityvų prezidentės Dalios Grybauskaitės antradienį Seime perskaityto metinio pranešimo toną, tačiau kritikos Vyriausybei vertinimai – nevienareikšmiški. Vieni politikos mokslų ekspertai teigia pasigedę ryžtingesnės kritikos Ministrų kabinetui, kitų teigimu, šalies vadovės kritika Vyriausybei – taikli ir tikslinga.

Lietuvos politinės sistemos specialistas politologas Alvidas Lukošaitis Balsas.lt teigė, kad žinios apie Darbo ir Tvarkos ir teisingumo partijų jungimąsi jį labai nustebino: „Mano pirmoji reakcija yra trumpa – oho. Jei būtų priimtas sprendimas susijungti tai būtų beprecedentis atvejis.“ Tokio vertinimo pagrindas yra šių partijų specifika, įskaitant jų polinkį į populizmą ir nekonvencines idėjas. Pasak politologo, yra dvi grupės priežasčių, nulėmusių tokį sprendimą.

Nors laiko suformuoti ministrų kabinetui socialdemokratas Premjeras Algirdas Butkevičius dar turi, tačiau pats procesas greičiau primena cirką nei rimtą ir atsakingą darbą, pastebima LRT televizijos laidoje „Savaitė“. Pirmiausia, Prezidentė, lyg tarp kitko užsiminusi apie dalykines būsimų ministrų savybes, kažkodėl viešai pranešė lyg per egzaminą tikrinsianti jų kalbų mokėjimą. Lyg to nebūtų galima padaryti garsiai neapsiskelbus.

Vis kitas vadovas, užimantis direktoriaus kėdę sulig naująja valdančiąja dauguma, – neretai kas ketverius metus pasikartojantis scenarijus valstybinėse įmonės, viešosiose įstaigose, vyriausybės agentūrose. Pokyčių laukia ir verslo organizacijos, dar rinkimų priešaušriu teikusios pasiūlymų politinėms partijoms, o ekspertai tvirtina, kad pavaldžių direktorių rokiruočių neatsisakys ir 16-oji vyriausybė, tačiau jos gali išeiti ir į naudą.

Politologas Alvidas Lukošaitis sako skeptiškai vertinąs galimas vaivorykštinės koalicijos, kurioje dalyvautų socialdemokratai ir konservatoriai, perspektyvas. Anot jo, po nepriklausomybės atkūrimo abi šios partijos visą laiką būdavo pagrindinės alternatyvos ir jų darbas kartu būtų žalingas Lietuvos politinei sistemai. „Šiandien mes žinome, kad iš esmės mūsų partinės sistemos struktūrą sudaro du stabilūs, iškilūs poliai – konservatyvusis ir socialdemokratų.

Kalbėdamas apie antradienį Seime pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą politologas Alvidas Lukošaitis pabrėžė vertinantis ją visų pirma tuo aspektu, kiek jos įžvalgos dėl valstybės raidos ir esamos situacijos sutampa su prezidentės, nes „tada būtų stipresnis impulsas brėžiant ateities gaires, konstruktyvios diskusijos parlamente“. Kalbėdamas su Balsas.