Lietuvos politikai ir pareigūnai atmeta įtakingo britų savaitraščio kaltinimus, kad Lietuvos prokurorų bandymas apklausti holokaustą išgyvenusius žydus yra panašus į kerštą ir bandymą išvengti atsakomybės už lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą.
Lietuvos politikai ir pareigūnai laikosi nuomonės, kad visi prokurorų įtarimai turi būti išaiškinti teisiniu keliu, nepaverčiant jų politiniais ir tuo labiau nesiejant su tariamais Lietuvos siekiais perrašyti pokario istoriją, ištrinant iš jos savo kaltę prieš žydus ar kitų tautybių žmones.
Premjero Gedimino Kirkilo padėjėjo Viliaus Kavaliausko, atsakingo už su žydais susijusius klausimus, teigimu, Generalinė prokuratūra turėtų paskubėti tirti šias bylas, kadangi ilgai delsiant, į Lietuvą žvairuoja tiek JAV, tiek Izraelis, tiek kitos valstybės. Vyriausybė, anot V.Kavaliausko, šio proceso paspartinti negali.
„Vakaruose žmonės nesupranta mūsų specifikos, kas vyko pokariu. Lietuvos vardas tampomas po užsienio spaudą, apie mūsų ketinimus revizuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją klausiama Lietuvos diplomatų, apsilankiusių Izraelyje, mes tarsi „pakibę“ užsienio akyse. Todėl šią valstybės masto problemą reikia kuo greičiau spręsti teisiškai. Prezidentas jau prašė prokuratūros vienaip ar kitaip išaiškinti šį klausimą“, - BNS kalbėjo premjero padėjėjas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Tėvynės sąjungos frakcijos narys Audronius Ažubalis taip pat pasisakė už teisinį žydų klausimo sprendimą ir sakė nematantis ryšio tarp prokurorų kaltinimų keletui žydų ir lietuvių noro išvengti atsakomybės už dalyvavimą holokauste.
„Jei prokuratūra iškelia bylą dėl įvykių karo metu, matyt, yra rimtų argumentų. Todėl geriausia gynyba - atvykti į apklausą ir paneigti tikrą ar tariamą kaltę. O vien tik kaltinti Lietuvą mažų mažiausiai neteisinga - žydų naikinimuose dalyvavo atskiri lietuvių tautybės asmenys. Už skriaudas žydų viešai atsiprašė prezidentas, jiems pastatyti paminklai, vyksta žydų turto grąžinimas. Mes savo istoriją žinome ir žydų atsiprašėme“, - BNS teigė A.Ažubalis.
Anot „The Economist“, formalūs kaltinimai keletui žydų tautybės asmenų, įtariamų nusikaltimais prieš lietuvius pokariu, nėra pateikti, o prokurorai teigia, jog jie tik vykdo tyrimą. Generalinės prokuratūros atstovai BNS kol kas negali atsakyti, kokioje stadijoje yra minėtos bylos, nes esą geriausiai su jomis susipažinę prokurorai dabar atostogauja.
Naujausiame „The Economist“ numeryje paskelbto straipsnio „Teisingumo vykdymas ir persekiojimas. Lietuva turi nustoti kaltinusi aukas“ autoriai klausia, ar Lietuva iš tikrųjų persekioja išsigelbėjusius nuo holokausto asmenis kaip kriminalinius nusikaltėlius.
Savaitraštyje primenamas Lietuvos prokurorų noras apklausti 86 metų Fanią Brantsovsky ir Rachel Margolis, kurios įtariamos dalyvavus partizanų žudynėse Kaniūkuose 1944 metais. Taip pat atkreipiamas dėmesys į norą apklausti buvusį Yad Vašem muziejaus vadovą Yitzhaką Aradą, kuris 1979 metais išleistoje knygoje aprašė, kaip jo partizanų būrys „nubaudė“ kaimiečius, kurie nedavė jiems maisto.
F.Barntsovsky ir R.Margolis įtariamos dalyvavimu Kaniūkų žudynėse. Lietuvos istorikų duomenimis, Kaniūkų kaimą 1944 metų sausį užpuolė 120-150 sovietų partizanų būrys. Per antpuolį buvo nužudyti 38 kaimo gyventojai, dar keliolika sužeista. Istorikų nuomone, užpuolimo priežastis galėjo būti susijusi su Kaniūkų kaimo ginkluotos savisaugos veikla priešinantis raudonųjų partizanų savivalei ir smurtui.
Y.Aradas yra įtariamas dėl Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotoje Lietuvoje ir pokario metais jam tarnaujant sovietų NKVD galimai padarytų nusikalstamų veikų, vertintinų kaip nusikaltimai žmoniškumui prieš Lietuvos gyventojus (civilių gyventojų, karo belaisvių žudymas, Lietuvos partizanų žudynės).
Vokietijai 1941 m. užėmus Lietuvą, Y.Aradas prisidėjo prie sovietų partizanų būrio, vėliau tarnavo sovietų represinėje NKVD struktūroje. Po karo atvykęs į Izraelį jis tarnavo kariuomenėje, 1972-aisiais pasitraukė į atsargą ir tapo istoriku, besispecializuojančiu holokauste.
Per nacių okupaciją Lietuvoje buvo sunaikinta beveik 90 proc. maždaug 200 tūkst. žydų bendruomenės.
