„Labiausiai mane nustebino per saugumo konferencijas, kuriose lankiausi šį rudenį Berlyne ir kitur, tvyrantis nerimo mastas. Tačiau iš esmės tai lieka paslėpta už uždarų durų“, – rašė jis.
J. Kampfneris pažymėjo, kad Europos valstybės, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, siekia drauge priešintis šiai atšiauriai realybei, tačiau jų nuotaikos yra smarkiai pasikeitusios: „Jei Europa nori išgyventi galimą Rusijos puolimą – būtent tokie terminai dabar vartojami – jos didieji žaidėjai turi elgtis taip, kaip iki šiol nesielgė. Jie privalo būti vieningi.“
Jis citavo diskusijose dalyvavusius pareigūnus, pabrėžusius, kad neveiklumo kaina būtų daug didesnė už iki šiol suteiktą paramą Ukrainai.
Pasak J. Kampfnerio, vyriausybių lygmeniu vyksta įtemptas darbas. Glaudžiai bendradarbiauja Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas – juos vienija panašus požiūris į dabartines užsienio politikos grėsmes ir vidaus iššūkius.
Šį pokytį paskatino ir JAV praradimas „kaip draugo nelaimėje“.
„Visur dominuoja saugumas – tačiau tai jau ne tiek „norinčiųjų koalicija“, kiek „apsuptųjų koalicija“. Kaip pasakė vienas Vokietijos saugumo tarnybos pareigūnas: „Jei amerikiečiai dabar yra tarpininkai tarp Rusijos ir Europos, jie nebelaiko savęs NATO partneriais“, – rašoma straipsnyje.
J. Kampfneris pridūrė, kad JAV vis dar išlieka NATO varomoji jėga. Tačiau anot vieno vokiečių karininko, „Europa kol kas nėra pasirengusi atremti bet kokios Rusijos agresijos.
Vis dėlto nuo praėjusios Miuncheno saugumo konferencijos, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as gyrė ultradešiniąją partiją „Alternatyva Vokietijai“, JAV nebesijaučia įsipareigojusios savo ankstesniems pažadams.
„Tikrasis siurprizas turėtų būti tai, kad apskritai dar kas nors stebisi Trumpo administracijos veiksmais“, – pabrėžė autorius.
Jis teigė, kad keista, jog kas nors dar tikisi, kad ši pozicija neatspindi bendro Vašingtono požiūrio ir kad kiti administracijos nariai vis dar turi įtakos: „Saugumo planuotojai Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje situaciją vertina kitaip, tačiau atrodo, kad daugelis politikų – ir didelė visuomenės dalis – vis dar nėra įsitikinę, kokia rimta padėtis tapo.“
Naujoji JAV saugumo strategija: ką ji signalizuoja?
J. Kampfneris taip pat išanalizavo paskelbtą JAV saugumo strategiją.
Anot jo, dokumente smerkiamos „daugelis liberalių vertybių, kurios yra Europos demokratijos pagrindas“, o kartu liaupsinama ultradešiniųjų nacionalistinė retorika – ir netiesiogiai pats Vladimiras Putinas.
Be to, autorius pabrėžė, kad jei Ukraina būtų priversta priimti JAV „taikos planą“, Europos valstybės suvoktų, jog lieka vienos.
J. Kampfneris apibendrino, kad procesų svarba Europoje jau suprantama, tačiau realių veiksmų vis dar imamasi per mažai.
Todėl, anot jo, F. Merzo, K. Starmerio ir E. Macrono užduotis turėtų būti aiškiai pripažinti – ir paaiškinti savo visuomenėms – kad jie gali pasikliauti tik vieni kitais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
