Panašu, kad gyventojus įvairiais būdais apgauti mėginantys sukčiai nusprendė atsigręžti į jau anksčiau išbandytas schemas.
Pasak Lietuvos policijos atstovo Ramūno Matonio, pastaruoju metu pastebima sugrįžusi tendencija, kai nemažai sukčiavimų įvykdomi paimant grynuosius pinigus iš žmonių namų.
R. Matonio teigimu, fiksuojama, jog sukčiai, apsimesdami įvairių institucijų ar tarnybų atstovais įtikina gyventojus atiduoti namuose turimus pinigus atėjusiems bendrininkams.
„Pavyzdžiui, šiuo metu populiari schema – paskambina banko atstovais apsimetę asmenys, įtikina žmones nusipirkti aukso, o jį atiduoti atėjusiems kurjeriams“, – sako policijos atstovas.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) ekspertė Živilė Kielienė antrina, kad pastaruoju metu išties pastebimi suaktyvėję tokie „gyvo kontakto“ sukčiavimo schemos atvejai.
Ji taip pat teigia, kad dažnai tokios sukčiavimo schemos prasideda nuo netikėto skambučio, o sukčiai prisistato kokios nors institucijos atstovais.
Pokalbio metu aferistai mėgina sukelti nerimą ir baimę, tarkime, teigdami, kad žmogaus pinigams yra iškilęs pavojus, vykdomas tyrimas arba būtina imtis skubių veiksmų.
„Pagrindinis tokių schemų tikslas – įtikinti žmogų perduoti namuose laikomas santaupas, aukso dirbinius ar kitas vertybes, pavyzdžiui, monetas. Sukčiai gali teigti, kad lėšos ar dirbiniai yra suklastoti ir juos reikia patikrinti, apsaugoti arba perduoti tariamam tyrimui.
Tuomet į aukos namus ar kitą sutartą vietą atvyksta sukčių bendrininkas, kuris pasiima pinigus. Kartais sukčiai sukuria legendą ir lėšas atvyksta paimti, pavyzdžiui, „Bolt“ vairuotojas ar kurjerių tarnybos darbuotojas, kuris pats gali net nežinoti, kad dalyvauja sukčiavimo schemoje“, – pažymi Ž. Kielienė.
Ji pabrėžia, kad dažniausiai tokio sukčiavimo taikiniais tampa vyresnio amžiaus gyventojai, kurie dalį pinigų gali laikyti grynaisiais.
„Vyresnio amžiaus žmonės dažniau tampa telefoninio sukčiavimo aukomis. Jaunimas dažniau investuoja netikrose investicinėse platformose, apsiperka netikrose internetinėse parduotuvėse“, – kalbėdamas apie sukčiavimo schemas priduria ir R. Matonis.
Kaip atpažinti sukčius, siekiančius gyvai išvilioti pinigus?
Tiesa, Ž. Kielienė pabrėžia, kad yra keli aiškūs signalai, kaip atpažinti, jog su jumis susisiekę ar į namus atėję asmenys yra apgavikai.
„Pirmiausia reikia žinoti, kad nei policija, nei bankai, nei kitos valstybės institucijos niekada neprašo gyventojų perduoti grynųjų pinigų per kurjerius ar nepažįstamus asmenis“, – pabrėžia Ž. Kielienė.
Ji taip pat priduria, kad sukčiai dažniausiai skubina priimti sprendimą ir prašo niekam nesakyti apie neva kilusią situaciją.
O prisistatę policijos ar kitų institucijų darbuotojais neretai teigia esą turimi gyventojo pinigai yra „padirbti“, juos „reikia patikrinti“ ar jog lėšas reikia skubiai perduoti tariamam tyrimui.
„Tokie teiginiai yra klaidinantys – realybėje policija ar kitos institucijos niekada neprašo gyventojų perduoti pinigų per kurjerius ar nepažįstamus asmenis.
Bet kokiems veiksmams, susijusiems su turto paėmimu, krata ar kitomis procesinėmis priemonėmis, taikomos aiškios įstatymuose nustatytos procedūros ir jie atliekami tik su atitinkamais procesiniais dokumentais“, – komentuoja Ž. Kielienė.
Kaip sukčiai išsirenka savo aukas?
PPPKC ekspertė taip pat pažymi, kad taikydamiesi į savo aukas, aferistai aukas pasirenka tiek atsitiktinai, tiek turėdami gyventojų duomenis iš anksčiau.
„Viena dalis sukčiavimo atvejų prasideda nuo plataus kontaktų sąrašo – sukčiai skambina ar siunčia žinutes daugeliui žmonių iš eilės. Tokiu būdu jie ieško asmenų, kurie sureaguos į skambutį, įsitrauks į pokalbį ar parodys pasitikėjimą. Būtent tokios reakcijos metu sukčiai identifikuoja potencialų taikinį, į kurį vėliau nukreipia tolesnį spaudimą ar manipuliacijas.
Kita dalis atvejų būna labiau nukreipti į konkrečius žmones. Sukčiai neretai turi iš anksto surinktos informacijos apie potencialias aukas. Tokie duomenys gali būti gaunami iš įvairių šaltinių – viešai prieinamos informacijos, socialinių tinklų, įvairiose svetainėse pildytų anketų, nutekintų ar pavogtų duomenų bazių. Turėdami bent kelis asmens duomenis, pavyzdžiui, būsimos aukos vardą, pavardę ar el. pašto adresą, sukčiai gali atrodyti patikimiau ir lengviau pelnyti žmogaus pasitikėjimą“, – atkreipia dėmesį Ž. Kielienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad sukčių grupuotės taip pat kaupia ir tarpusavyje dalijasi gyventojų kontaktais, ypač tų asmenų, kurie jau yra tapę sukčiavimo aukomis ar reagavo į sukčių žinutes ir skambučius.
Pasak jos, tokie asmenys dažnai laikomi lengvesniais taikiniais, todėl neretai tampa pakartotinių sukčiavimo bandymų taikiniais.
„Šiandien sukčiavimas vis dažniau veikia kaip organizuota sistema – su paruoštais scenarijais, kontaktų sąrašais ir nuolat pildomomis potencialių aukų duomenų bazėmis“, – teigia Ž. Kielienė.
Savo ruožtu R. Matonis primena, kad nereikėtų bendrauti su rusų kalba kalbančiais nepažįstamais asmenimis telefonu ir padėti ragelį, nespausti siunčiamų nuorodų, o informacijos ieškoti oficialiose institucijų interneto svetainėse.
Per praėjusius metus sukčiai pasikėsino į daugiau lėšų
Šių metų pradžioje PPPKC skelbė, kad remiantis finansų įstaigų pateiktais duomenimis, per 2025 m. užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, kai 2024 m. ji siekė 35 mln. eurų.
Tai reiškia, kad sukčiai vis dažniau taikėsi į didesnes sumas, tačiau dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo.
„2025 metais matome, kad vis daugiau sukčiavimo bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje – iki pinigams pasiekiant sukčius. Tai rodo stiprėjančią finansų įstaigų prevenciją. Vis dėlto budrumo prarasti negalime – gyventojus raginame išlikti kritiškais“, – pranešime cituojama centro vadovė Eglė Lukošienė.
Metų pabaigoje fiksuotas išaugęs sukčių aktyvumas
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 metų paskutinįjį ketvirtį fiksuota daugiau nei 4,5 tūkst. sukčiavimo atvejų, o aferistai bendrai siekė išvilioti 10,8 mln. eurų.
„Metų pabaiga tradiciškai išsiskyrė padidėjusiu aktyvumu – tam įtakos turėjo intensyvesnis vartojimas, sezoninės išpardavimo kampanijos ir šventinis laikotarpis“, – skelbia centras.
Didžiausią visų atvejų dalį sudarė netikri SMS ir el. laiškai (…) – jie sudarė apie trečdalį visų fiksuotų bandymų. Reikšmingą dalį sudarė avansiniai, investiciniai ir romantiniai sukčiavimai, o mišriai kategorijai „kiti sukčiavimai“ priskirta beveik 1,8 tūkst. atvejų.
Šiai grupei priskiriami skirtingo pobūdžio sukčiavimo bandymai, kurių neįmanoma vienareikšmiškai priskirti vienai tipologijai arba kuriuose derinami keli sukčiavimo būdai vienu metu.
Tiesa, pažymima, jog nors bandymų išvilioti pinigus skaičius augo, 2025 m. realiai sukčiams pervesta suma išliko panaši kaip 2024 m. – gyventojai ir įmonės pervedė 20,5 mln. eurų, kai ankstesniais metais ši suma siekė 20 mln. eurų.
R. Matonis pažymi, kad nuo 2020 m. sukčiavimų mąstai kasmet augo, o policija kasmet registruoja 15-20 proc. daugiau ikiteisminių tyrimų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
