Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Kasdien – dešimtys tyrimų: sukčiai iš lietuvių išvilioja milijonus
Jūs neseniai viename straipsnyje minėjote, kad kiekvieną savaitę sulaukiate nemažai besiskundžiančiųjų, nukentėjusių nuo įvairaus plauko sukčių.
R. Matonis: Ikiteisminių tyrimų kasdien pradedama apie 10 ar net daugiau. Per metus turime apie 4 tūkst. ikiteisminių tyrimų, susijusių su sukčiavimais, šis skaičius nuo 2020 metų kasmet didėja.
Pernai sistema šiek tiek stabilizavosi, ikiteisminių tyrimų augimas sustojo, tačiau išviliotos pinigų sumos buvo didesnės. Tai rodo, kad sukčiai prisitaiko prie žmonių ir prie įvairių reiškinių valstybėje. Jie taikosi į rizikingiausias asmenų grupes, kurios turi pinigų, ir sugeba juos išvilioti.
Pinigų sumos, kurias skaitėte, yra iš viešų policijos suvestinių, tačiau ten skelbiamos sumos tik nuo 10 tūkst. eur. ir daugiau. Mažesnių sumų, kurios išviliojamos iš žmonių, yra kur kas daugiau. Tikėtina, kad yra daug nukentėjusių asmenų, kurie niekur nesikreipia, nes jiems gėda, jie netiki, kad kas nors gali padėti atgauti pinigus ar surasti sukčius, tad nukentėjusiųjų yra gerokai daugiau nei kreipiasi į policiją.
Tai įspūdingos sumos, ar žmonės tuos pinigus laiko namuose, ar nusiima iš banko sąskaitų? Kaip visa tai vyksta?
R. Matonis: Būna visų variantų. Daug metų buvo stebima tendencija, kad sukčiavimas persikėlė į elektroninę erdvę, tačiau pernai pamatėme tam tikrų pasikeitimų. Galima daryti prielaidą, kad bankai pradėjo skirti daugiau dėmesio prevencijai, jų algoritmai atpažįsta sukčiavimus ir stabdo mokėjimus.
Sukčiams išvilioti pinigus elektroniniu būdu darosi vis sunkiau, todėl jie prisitaiko. Dabar vėl matome sugrįžtantį grynųjų pinigų paėmimo būdą. Ateinama į žmonių namus, apsimetama įvairiomis institucijomis ir paimami grynieji pinigai.
Žmonės tuos pinigus arba jau turi namuose, arba eina jų nusiimti iš bankomatų ar banko sąskaitų. Taip pat populiaru įsigyti aukso ir jį atiduoti atėjusiems nepažįstamiems asmenims neva pasaugoti. Kuriamas naratyvas apie nepasitikėjimą bankais – neva laikyti pinigus banke nesaugu, o saugiau turėti juos namuose arba atiduoti kam nors pasaugoti tam tikrą laiką, kol situacija pasikeis.
Nors mums tai skamba keistai, žmonės tuo patiki ir atiduoda dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Žmonės, visiškai aklai pasitikėdami ir patikėję kažkokia neva auksine investavimo platforma, kuri žada greitą ir puikią grąžą, investuoja po kelis mėnesius ar pusmetį. Pradeda nuo mažesnių sumų, tačiau vėliau jos auga.
Didžiausia Lietuvoje išviliota suma viršija milijoną eurų – tai buvo išviliota iš įmonės. Per metus išviliota suma siekia daugiau nei 34 mln. eur. Tai rodo, kad sukčiai randa būdų, kaip prisibelsti prie žmonių, o šie, norėdami greitai praturtėti ir pamatę pelningą pasiūlymą, atiduoda savo sunkiai uždirbtus pinigus.
Tie pinigų viliotojai turbūt yra geresni psichologai už pačius specialistus?
R. Matonis: Tikiuosi, kad ne. Man atrodo, kad klausantis tų tikrų istorijų ir pokalbių, viskas yra gana primityvu ir aišku, ypač kalbant apie telefoninį sukčiavimą, dabar mes nuolat akcentuojame, kad pokalbiai vyksta rusų kalba.
Turėtų būti akivaizdu, kad Lietuvoje valstybinių institucijų atstovai, pareigūnai ar tarnautojai su žmonėmis rusų kalba nekalba, tačiau žmonės vis tiek užkimba. Naujausia tendencija yra tokia: pirmasis įrašas žmogui paleidžiamas lietuvių kalba, tai padarytas įrašas, kuriame nurodoma, kad skambinama iš tam tikros institucijos.
Kadangi žmogus pildydamas dokumentus kur nors yra pažymėjęs, jog moka rusų kalbą, toliau su juo kalba rusakalbis „konsultantas“ ir prasideda pasaka rusų kalba. Keista, kad žmonės tuo taip lengvai patiki.
Naujas telefoninių sukčių triukas
Vienu metu buvo populiaru skambinti prisistatant „Google“ atstovais. Ar tai dar vyksta?
R. Matonis: Dabar tokių skambučių matome mažiau – dažniau skambina apsimetę įvairių institucijų atstovais. Dabar populiaru, kai skambina keli asmenys iš eilės – vienas pasako, kad tuoj paskambins iš kitos institucijos, tada paskambina antras, vėliau trečias, tai sukuria patikimumo jausmą.
Dažnai 2-asis skambutis būna toks: „Mūsų saugumo ekspertai pastebėjo, kad jums skambino sukčiai, ir mes dabar turime padėti jums apsaugoti jūsų pinigus. Laikykitės mūsų nurodymų ir mes jus išgelbėsime“. Viena institucija tarsi patvirtina kitą, nors jie visi sėdi toje pačioje patalpoje, savotiškame skambučių centre, ir manipuliuoja žmonėmis.
Ramūnai, ar sutiktumėte, jog apgauti gali būti bet kurios amžiaus grupės žmones?
R. Matonis: Tikrai taip. Tai mitas, kad apgaunami tik senyvo amžiaus ar neraštingi žmonės. Turime labai daug nukentėjusių įmonių vadovų, direktorių, buhalterių, kurių finansinis raštingumas yra aukštas.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę vienos įmonės vadovas pervedė 150 tūkst. eurų Italijos firmai, nes buvo įsilaužta į jų susirašinėjimą ir sąskaitos numeryje pakeisti vos keli skaičiai – pervedimas nukeliavo sukčiams. Įmonėse visuomet rekomenduojame taikyti „4 akių“ principą, kad pavedimą tikrintų ne 1 asmuo.
Skubinimas ir spaudimas – ar tai pagrindiniai ženklai, kad reikia sustoti ir pagalvoti?
R. Matonis: Beveik visais atvejais bandoma žmogų spausti priimti greitą sprendimą čia ir dabar. Sukuriamos legendos, kad pinigai tuoj dings iš sąskaitos, jei skubiai nebus pateikti prisijungimo duomenys.
Jei žmogus nepadeda telefono ir toliau kalba, sukčiai gali pasinaudoti jo balsu. Ateityje dirbtinis intelektas leis formuoti naujus sukčiavimo būdus naudojant jūsų balsą ir skambinant jūsų pažįstamiems.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
