Ar tai gali kelti grėsmę Lietuvai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Vos už 15 km nuo Lietuvos sienos esančioje Astravo atominės elektrinės vakar įvyko trikdžiai – atjungtas antrasis blokas iš dviejų. Kokią informaciją turi Lietuva? Kas ten nutiko, ką žinome?
P. Poderskis: Informacijos dar labai tikslios neturime, bet Astravo atominė elektrinė yra grėsmė ne tik Lietuvai, ji grėsmė visam regionui ir visam pasauliui, nes iš esmės niekas nenori jokios atominės elektrinės avarijos, o pakankamai duomenų apie jos saugumą nėra gaunama ir tarptautiniai ekspertai ne visada yra įleidžiami.
Čia yra labai didelės svarbos klausimas, su kuriuo Lietuvai reikia dirbti. Aplinkos ministerija nėra nei pagrindiniai, nei atsakingi, nei centruojanti institucija, kuri rūpinasi tuo. Mes labiausiai rūpinamės tuo, kad pati aplinka būtų stebima ir saugi. Šiandienai yra stebimas Neries upės vanduo, oro tarša ir visi radiologiniai parametrai – jie yra nepakitę.
Ar buvo bet kokios radiacinio fono kaitos, ką stebime Lietuvoje – net menkiausių pakitimų?
P. Poderskis: Taip.
Ar duomenys gaunami realiuoju laiku – ar gali būti uždelsimo, kaip gyventojai būtų informuojami ir kada, jei padidėtų radiacija? Per kiek laiko sužinotų Lietuvos gyventojai, jei būtų aliarmas?
P. Poderskis: Nesu informuotas apie kažkokius uždelsimo momentus, bet tai yra pakankamai arti realaus laiko. Manau, kad tiek Nacionalinis krizių valdymo centras, tiek Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos savivaldybės, kurios patenka į tą potencialios grėsmės žemėlapį, jau man dirbant dar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, rengė planus, kaip būtų elgiamasi tokiu atveju ir tie planai buvo maždaug 2018 metais vienokio ar kitokio baigtumo.
Jas nuolat peržiūri ir tobulina institucijos, kad įvertintų naujas galimybes, naujas grėsmes ir panašiai, jeigu būtų reikalinga kažkokius evakuacijos dalykus daryti, bet potencialios tos grėsmės informacija tikrai būtų nedelsiant paduota ir tikslios instrukcijos ką daryti būtų taip pat suteikta.
Jokios panikos skleisti nėra prasmės ir, manau, kad šiandien dienai gyvename ramiai ir galime toliau taip gyventi.
Astravo atominė elektrinė yra sulaukusi kaimyninių šalių ir tarptautinių organizacijų kritikos dėl saugumo problemų. Ar įmanoma užtikrinti, kad Lietuva būtų pilnai informuota laiku ir efektyviai, kas ir kaip vyksta, kokios nelaimės?
P. Poderskis: Žinant, kad režimas už sienos yra labai panašus ir gal net blogesnis į tą, koks buvo Černobylio atveju, ta informacija buvo slepiama ir dabar informacija būtų slepiama, bet pasaulis pasikeitė, mes turime stebėseną, monitoringo programas. Mes puikiai matome, kas yra už 15 km.
Kokie yra Lietuvos reagavimo mechanizmai, kaip esame pasiruošę – tiek valstybiniu, tiek savivaldybių lygiu?
P. Poderskis: Pasirengimo lygis yra labai aukštas ir labai dažnai savo darbe aš susiduriu su tuo, kad mes dabar jau ne tai, kad nesureaguojame – mes netgi perreaguojame į situacijas. Pavyzdžiui, šiąnakt nemažai darbuotojų nemiegojo, dėl to, kad Biržuose išsiliejo gamtinės dujos iš degalinės rezervuaro, ir buvo išsiųsta 3 ryto, Biržų rajono gyventojam žinutė, informuojanti apie tą nelaimę.
Jokios grėsmės aplinkai iš esmės nekelia ir nedaro, kvapas buvo jaučiamas iki 50 metrų nuo tos vietos. Mes tikrai esame labai didelėje įtampoje, kaip visuomenė, dėl šalia vykstančio karo ir visų tų reiškinių, ir visuomenės susipriešinimo, ir daugelio kitų aspektų.
Manau, kad kalbėti apie tas grėsmes reikia, bet reikia labai atsargiai ir aiškiai pasakyti, kad šiandien dienai Lietuvos padėtis ir būklė yra gera, o visą informaciją apie aplinką mes stebime realiu laiku.
Jodido tabletės daugeliui gyventojų net pasibaigė galiojimo terminai ir reikėtų paimti iš vaistinių naujas – ar reikėtų turėtų po ranka?
P. Poderskis: Kalio jodido tabletes reikėtų turėti. Tai yra tokia, kaip ir tikra priemonė, nes esant padidėjusii radiacinio fono tikimybei, tą kalio jodidą reiktų suvartoti – vėliau radiacinis fonas ne taip paveiktų vidaus organus, bet tai yra ir psichologinė priemonė tame, kad gyventojas yra tam pasiruošęs ir jam bus šiek tiek ramiau.
Tai manau, kad jeigu galiojimas pasibaigęs, receptus galima būtų išsiimti vėl. Skubėti niekur nereikia, nes kaip minėjau situacija yra nepakitus.
Antradienį Jonavos pramoninėje zonoje, „Achemos“ gamyklos teritorijoje įvyko avarija. Kokie yra preliminarūs aplinkosaugos tyrimų rezultatai po incidento, koks pavojus aplinkai?
P. Poderskis: Buvo vykdomas remontas vamzdžio – išsiliejo apie 100 kg. azoto rūšties, nukentėjo 2 žmonės, dėl ko labai gaila, bet ačiū dievui sužeidimai nėra labai sunkūs. Tas yra apmaudu, bet pats incidentas vyko gamyklos teritorijoje, remonoto metu.
Viskas buvo labai greitai lokalizuota, ir tokie incidentai būna pasitaiko – jų visiškai išvengti negalima, klaidos vyksta. Nors tai yra apmaudu, bet preliminariais duomenimis žalos gamtai nėra padaryta, nes nei kiekis, nei visos aplinkybės to neindikuoja.
Ar jūs laiku gavote informaciją? Savivaldybė šiandien sako, kad paveluotai jie gavo informaciją, ji nebuvo suteikta laiku.
P. Poderskis: Mes peržiūrėsime algoritmus, nes mes dabar dažnai informaciją patys gauname išties akimirksniu – po incidento praėjus minutei mes jau turėjome tą informaciją, bet iki savivaldybių, ypatingai politines vadovybes, tai ne taip greitai ta informacija nueina.
Mes ir Vilniaus savivaldybei turėjome tam tikrus atvejus, kur centrinės valdžios institucija su vietos savivalda ne taip gerai sudirbo, o vis tik vietos savivalda yra tie, kas yra arčiau žmonių. Tai siekiant, kad tos ramybės būtų daugiau, mes norime integruoti vietos savivaldą labiau į tai, bet tai yra irgi lazda su dvejais galais, nes savivaldybių merai, politikai imasi daryti tragedijas ir skandalus iš tų įvykių, kurie nėra nei tragiški, nei skandalingi, kas suteikia žmonėm daugiau baimes, negu nuramina.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
