Primename, kad praėjusį savaitgalį stipri liūtis praūžė pro Riešę, Bendorėlius ir Avižienius. Gyventojai ir tarnybos dalijosi vaizdais, kaip užlietose gatvėse tiesiog plaukė automobiliai, o gyventojų kiemuose buvo išvartytas turtas, nulaužti medžiai.
Minėtos gyvenvietės priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, tačiau dar ribojasi su Vilniaus miestu, todėl pagalbos dažnai sulaukia ir iš pačios sostinės. Tad po audros kilo klausimas – kodėl infrastruktūra neatlaikė kritulių kiekio?
„Grinda“ atsakė, kodėl po liūties plaukė miestas
Rugpjūčio 1 d. sostinę pasiekė tikrai galinga liūtis – per kelias valandas Vilniaus regione iškrito apie 35 mm kritulių. Palyginimui, tai yra beveik pusė visam rugpjūčio mėnesiui įprasto kritulių kiekio, sako Vilius Ankėnas, „Grindos“ paviršinių nuotekų tvarkymo grupės vadovas Vilius Ankėnas.
„Susidarius labai dideliems paviršinio vandens srautams, vanduo laikinai kaupiasi net ir ten, kur veikia paviršinių nuotekų infrastruktūra. Svarbu suprasti, kad net ir moderniausia miestų paviršinių nuotekų infrastruktūra nėra projektuojama taip, kad be pasekmių sugertų tokį kritulių kiekį, koks per labai trumpą laiką iškrito Vilniuje rugpjūčio 1 d.“, – paaiškina jis.
Anot V. Ankėno, reikšmės turi ne tik konkrečios gatvės būklė, bet ir bendras paviršinių nuotekų tinklų pajėgumas bei per trumpą laiką iškrentančių kritulių kiekis.
Praėjusį savaitgalį didžiausi apsėmimai fiksuoti žemiausiose vietose, į kurias natūraliai suteka vanduo iš aplinkinių teritorijų: Vakariniame aplinkkelyje, Geležinio Vilko, Žalgirio, Dangeručio, Mozūriškių, Vėtrungių, Justiniškių ir Leičių gatvėse.
„Dėl reljefo ypatumų ir didelių paviršinio vandens srautų šiose vietose intensyvių liūčių metu susikaupia ypač daug vandens, todėl jos yra vienos jautriausių mieste“, – komentuoja specialistas.
Rugpjūčio 1–2 d. „Grinda“ sulaukė apie 500 gyventojų skambučių, iš kurių apie 150 buvo susiję su liūties ir audros padariniais.
Vilniečiai pranešė apie apsemtas gatves ir požeminius garažus, užsikimšusius lietaus surinkimo šulinius, nuvirtusius medžius bei kitas avarines situacijas.
Naktį „Grinda“ valė lietaus surinkimo įrenginius, šalino sąnašas, buvo siurbiamas vanduo iš apsemtų teritorijų ir požeminių garažų.
Vanduo paskandino gatves, o kieme – olimpinis baseinas
Praėjusį savaitgalį Vilniuje praūžusi audra pridarė daug žalos gyventojams. Kai kurie nebepajėgė pašalinti vandens savo jėgomis, todėl kreipėsi į tarnybas ir sostinės įmones.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ pranešė atlikusi darbus viename privataus namo kieme.
Anot „Grindos“, per 12 valandų iš šio kiemo ir garažo darbuotojai išsiurbė apie 2 tūkst. kubinių metrų vandens. „Tai – 2 mln. litrų arba beveik visas olimpinis plaukimo baseinas“, – teigiama įmonės įraše.
Šis namas buvo vienas iš tų, kurie pateko į kritinę situaciją. Dažniausiai tokiais atvejais rūpinasi namo administratorius, bet šįkart buvo iškviesta „Grinda“.
Remiantis anksčiau skelbtu įrašu grupėje „Orų entuziastai“, šis namas yra Avižieniuose. Šis rajonas buvo bene labiausiai paveiktas audros – patvino ir kiemai, ir gatvės.
„Audros padarinius mieste šalinome ir visą praėjusią naktį: valėme lietaus surinkimo šulinėlius, šalinome nuvirtusius medžius ir suneštą smėlį, siurbėme vandenį iš įvairiausių vietų“, – rašė „Grinda“.
Investuos milijonus infrastruktūrai gerinti
Dėl šiltėjančio klimato vasaromis dažniau tikėtinos karšio bangos, o po jų – intensyvesnės audros. Taip pat, vasarą dažniau susidaro staigios lokalios (konvekcinės) liūtys. Dėl to miestai dažnai nepajėgūs atlaikyti tokių reiškinių.
„Tokių reiškinių dažnis ir intensyvumas pastaraisiais metais didėja, be to, Vilnius istoriškai neturi visą miesto teritoriją apimančio paviršinių nuotekų tinklo. Miesto augimas reikalauja nuoseklios infrastruktūros plėtros ir naujų tinklų tiesimo, todėl „Grinda“ kasmet vykdo didelio masto paviršinių nuotekų tinklo plėtros ir modernizavimo projektus“, – aiškina V. Ankėnas.
Jo pateiktais duomenimis, šiemet į šią infrastruktūrą investuojama 15 mln. eurų, o iki 2029 m. Vilniaus valdžia planuoja investuoti 46 mln. eurų.
„Tokie reiškiniai dėl klimato kaitos tampa vis dažnesni ir intensyvesni, todėl ilgalaikis sprendimas yra ne vien reagavimas į ekstremalias situacijas, bet ir nuoseklus miesto atsparumo didinimas: naujų paviršinių nuotekų tinklų tiesimas, esamų sistemų modernizavimas bei papildomų lietaus vandens kaupimo sprendinių diegimas.
Tai leidžia mažinti apsėmimų mastą ir užtikrinti, kad po tokių ekstremalių reiškinių miestas kuo greičiau grįžtų į įprastą ritmą. Būtent todėl svarbu vertinti ne tik ekstremalios liūties metu susidariusius laikinuosius apsėmimus, bet ir tai, kaip greitai miestas po tokio įvykio grįžta į normalų ritmą. Šiuo atveju pagrindinės sostinės gatvės buvo atlaisvintos per mažiau nei parą“, – komentuoja „Grindos“ atstovas.
Avižieniuose vyras gatve plaukė vandens motociklu
Rugpjūčio pradžioje Vilnių nusiaubusi liūtis gyventojus privertė ieškoti netradicinių sprendimų. Kol vieni įstrigo užtvindytose gatvėse, kiti prie naujų sąlygų prisitaikė itin kūrybiškai. Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame vyras per apsemtą gatvę plaukia vandens motociklu.
Vaizdo įrašu pasidalijęs vyras parodė, kad po smarkios liūties kai kurios sostinės gatvės buvo taip stipriai apsemtos, jog įprastomis transporto priemonėmis jomis važiuoti tapo itin sudėtinga.
Įraše matyti, kaip jis vandens motociklu plaukia per užlietą Avižienių žiedą ir kreipiasi į kitus vairuotojus.
„Rinkitės kitą kelią į savo namus. Pro Avižienių žiedą nepravažiuosite, o praplauksite. Arba rinkitės kitą transporto priemonę“, – ironizavo jis.
Vanduo taip pat apsėmė prekybos centro „Panorama“ stovėjimo aikštelę. Vaizdo įraše, paskebtame „TikTok“, matyti vidury aikštelės pratrūkęs fontanas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
