Jis pažadėjo pateikti daugiau informacijos apie „airBaltic“ verslo planą vasaros pabaigoje. Ministras pripažino, kad sunku išlaikyti pusiausvyrą, nes planas yra komercinė paslaptis, o bet kokius viešus pareiškimus ar komentarus vertina tiek investuotojai, tiek šalys, su kuriomis bendrovė yra sudariusi sutartis.
„Todėl lieku atsargus. Tačiau, kaip jau minėjau, terminai yra nustatyti, ir jie yra gana artimoje ateityje“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar vienas iš verslo plano variantų yra „airBaltic“ veiklos mažinimas, R. Kozlovskis atsakė, kad nenori komentuoti verslo plano, tačiau pažymėjo, kad dėmesys nėra sutelktas į pasaulinį augimą.
R. Kozlovskis sakė, kad Transporto ministerija tikisi pagrįstos ekspertų analizės ir vertinimo be jokių išankstinių nuostatų apie tai, kaip viskas galėtų susiklostyti. Pasak jo, verslo plane svarbu suprasti, kaip atrodo orlaivių parkas ir kada jis generuoja didžiausias pajamas, palyginti su išlaidomis.
„Tai yra tikslas, nes šiuo metu nekalbame apie aiškiai apibrėžtą būsimą vyriausybės investiciją. Tai yra investicijų ir investuotojų pritraukimo klausimas“, – pabrėžė ministras.
Paklaustas, kada ir kokiu mastu „airBaltic“ reikės vyriausybės investicijų, R. Kozlovskis atsakė, kad Transporto ministerija tikisi, jog bendrovė pateiks perspektyvų verslo planą, kad tam tikromis sąlygomis ji galėtų pati išlaikyti savo veiklą. Jis pabrėžė, kad verslo modelis nebegali būti toks, kai bendrovei atsidūrus aklavietėje, vėl atsiranda tam tikra suma, kurią vyriausybė bando vienaip ar kitaip investuoti.
„Taip daugiau nebus. Apie konkrečias sumas nenorėčiau kalbėti. Turi būti įvykdytos kelios išankstinės sąlygos. Jei atsiras strateginis investuotojas, kuris pasiūlys realų finansavimą, realų kapitalą ir investavimo pasiūlymą, tuomet kils klausimas, ar vyriausybė dalyvaus. Yra nemažai klausimų. Bet tiesiog nurašyti 150–200 mln. eurų nuostolių ir manyti, kad viskas bus gerai – ne, tai nėra taip paprasta“, – pabrėžė ministras.
Kaip skelbta anksčiau, „airBaltic Group“ nuostoliai šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 70,064 mln. eurų, o tai yra 2,4 karto daugiau nei pernai pirmąjį ketvirtį. Tuo tarpu „airBaltic“ grupės pajamos padidėjo 12,3 proc. iki 149,086 mln. eurų.
Praėjusiais metais „airBaltic“ nuostoliai siekė 44,337 mln. eurų, o tai yra 2,7 karto mažiau nei 2024 metais. Praėjusiais metais „airBaltic“ apyvarta padidėjo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų.
2025 metais aviakompanija skraidino iš viso 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau nei 2024 metais.
