Ekonominiam sunkmečiui supurčius Lietuvą, dalis šalies gyventojų panūdo pigesnių prekių ieškoti internete. Kai kurie jau siūlo ir tarpininkavimo paslaugas perkant užsienio tinklalapiuose, tačiau pomėgio apeiti šalies įstatymus nepamiršta nė vieni.
Bendrovės „Lietuvos paštas“ specialistai pasakoja, kad šventiniu laikotarpiu pašto siuntose pasitaikydavo fejerverkų, šaltųjų ugnelių ir kitos pirotechnikos. Paprastai siuntose randama ir įvairių aerozolių, kvepalų – tokius daiktus siųsti draudžiama, mat jie gali kelti pavojų.
„Kitas dažnas „radinys“ siuntose – automobilinės pagalvės. Jas taip pat draudžiama siųsti, nes jos gali „iššauti“ ir sužeisti aplinkinius, – pasakoja „Lietuvos pašto“ atstovė Aurelija Jonušaitė. – Būna, kad siuntose aptinkame įvairių butaforinių kardų arba per II pasaulinį karą naudotų ginklų. Tokioms siuntoms būtini papildomi dokumentai.“
Kai kurie „Ekonomika.lt“ skaitytojai pasakoja, kad internetu yra tekę užsisakyti nuo teniso kamuoliukų ir golfo lazdų iki retų augalų, kurių Lietuvoje gauti nepavyksta. Elektroninė prekyba gerokai praplėtė įprastus horizontus: štai 2008 m. prasidėjus krizei Islandijoje interneto aukcione „eBay“ buvo pasiūlyta ją įsigyti, o siūloma kaina išaugo nuo vieno penso iki 10 mln. svarų. Tiesa, aprašyme buvo pabrėžiama, kad garsi dainininkė Bjork su valstybe neparduodama...
Pigiau ir kokybiškiau
Vis dėlto pastaruoju metu įvairiuose interneto skelbimų puslapiuose ir forumuose pastebima vis daugiau siūlymų tarpininkauti įsigyjant daiktų užsienio interneto parduotuvėse ar aukcionuose. Dalis lietuvių iš užsienio portalų prekių užsisako patys. „Lietuvos paštas“ skaičiuoja, kad praėjusiais metais daugiausia siuntų buvo atsiunčiama iš JAV, Kinijos, Honkongo ar Rusijos – per metus siuntų srautas iš šių šalių augo apie 10–15 proc.
Pasak A. Jonušaitės, pastebima tendencija, kad iš trečiųjų šalių pašto siuntinių atkeliauja mažiau.
„Viena pagrindinių priežasčių gali būti ta, kad tų pačių prekių galima įsigyti ir ES elektroninėse parduotuvėse, – sakė ji. – Skirtumas tas, kad siunčiantis iš ES nereikia mokėti muito mokesčių ir siuntos atkeliauja greičiau.“
Lietuvoje drabužiai per brangūs
Paklaustos, kodėl įsigyja prekių iš užsienio internetu, „Mano drabužių“ narės vieningai tvirtino, kad taip sutaupoma pinigų ir įsigyjama geresnės kokybės daiktų nei Lietuvos parduotuvėse.
„Jau trečius metus drabužius, avalynę, galanterijos gaminius užsisakau internetu per tarpininkes.
Tai patogu ir susitaupo. Dažniausiai jungiuosi prie bendrų užsakymų, kad išeitų kuo mažesnis pristatymo mokestis (jis dalijamas visiems pirkėjams), – pasakoja vilnietė Kristina. – Lietuvoje yra parduotuvių, kuriose išsirenku ir pasimatuoju sau tinkamą modelį ir tada užsisakau iš Didžiosios Britanijos, nes galutinė kaina perpus mažesnė nei pas mus parduotuvėje. Be to, gerokai didesnis asortimentas.“
Jai pritaria ir kretingiškė Aistė: „Lietuvos parduotuvėse drabužiai labai brangūs. Pavyzdžiui, odinius batus internetu galima nusipirkti už 130–150 litų, kai Lietuvoje kainos prasideda nuo 200 litų per išpardavimą. Net siunčiant prekes iš JAV ir mokant muitus vis tiek galutinė kaina išeina gerokai mažesnė nei parduotuvėje už kampo.“
Paprastai tarpininkai ima 10–15 proc. dydžio mokestį, priklausantį nuo prekės vertės.
Verslas padeda prisidurti
Kalbinama kaunietė Rūta tarpininkauja užsakydama prekių iš įvairių užsienio portalų. Tarpininkams nusiunčiamos interneto puslapio nuorodos ir pervedami pinigai, o prekė į kliento namus atkeliauja per nurodytą terminą. Pasak Rūtos, idėja taip „prisidurti“ prie gaunamos motinystės išmokos jai kilo prieš metus.
„Auginu vaiką ir daug laiko praleidžiu namuose, todėl tai geras būdas prisidurti, – pasakoja ji. – Dažniausiai prekių siunčiuosi iš Kinijos, nors po truputį į parduotuvių sąrašą įtraukiu ir Didžiosios Britanijos interneto puslapius. Per dieną atlieku maždaug po vieną užsakymą, manau, to pakanka. Pats verslas sunkus: tenka nemaža atsakomybė, nes dirbame su klientų pinigais ir yra daug konkurentų.“
Rūta pripažįsta dirbanti nelegaliai, tačiau panašiai tokią veiklą vykdo ir didelė dalis kitų tarpininkų. Lietuviams žinomi ir tradiciniai būdai, padedantys išvengti muito mokesčių, kurie skaičiuojami nuo prekės iš trečiųjų šalių, jei jos vertė didesnė nei 75 litai. Dažniausiai išradingieji kinai muitinės deklaracijoje nurodo, kad siunčiama dovana ar reklaminis pavyzdys, o kartais net neprašomi nurodo mažesnę siunčiamos prekės vertę, mat, anot Rūtos, tuomet mažiau problemų kyla muitinėje.
„Uždarbis priklauso nuo prekių ir klientų kiekio, – sako ji. – Norint, kad tai taptų pagrindiniu pajamų šaltiniu, reikėtų plėstis ir užsakyti ne tik drabužių, aksesuarų, bet ir kosmetikos, elektronikos ir panašiai.“ Pasak Rūtos, paklausiausi nebrangūs drabužiai ir aksesuarai, taip pat vardinių drabužių kopijos.
Klastotės klesti
„Lietuvos pašto“ atstovė sako, kad sunkiausia – su nesąžiningais piliečiais: „Nenorėdami mokėti mokesčių jie pateikia neteisingus ar net suklastotus siuntos dokumentus ir stengiasi nuslėpti tikrąją siuntos vertę, arba faktą, kad ji komercinė. Bet kol siuntos gavėjas nepateikia visų reikalingų dokumentų, siunta neišduodama.“
Garsių prekių ženklų kopijų įvežimą į ES muitininkai įvardija didžiausia elektroninės prekybos problema.
„Suklastotų prekių įvežama įvairiais būdais, bet didžioji dalis sulaikyta siunčiant jas smulkiomis pašto siuntomis, – pasakoja Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausioji inspektorė Daiva Sušinskienė. – Į Lietuvą dažniausiai mėginama gabenti drabužių, vaikiškų žaislų, parfumerijos ir medikamentų klastočių, populiarios ir rankinės, piniginės, akiniai, laikrodžiai, avalynė, mobilieji telefonai, jų priedai.“
Muitininkai tikrina pašto siuntas atrinkdami atsitiktiniu būdu. Smulkesnių tikrinimo būdų pareigūnai neatskleidžia.
„Dėl internetinės prekybos specifikos sugaudyti visus klastočių pardavėjus nėra paprasta, – sako D. Sušinskienė. – Nustatyti, kaip prekės patenka į tokias parduotuves, sunku, nes dažniausiai nėra prekių įsigijimo dokumentų, kontaktinis asmuo pateikia tik neregistruotą mobiliojo telefono numerį, o prekės dažniausiai perduodamos nekontaktuojant su pirkėju.“
Faktai: Prekyba internetu
Daugiausia siuntų siunčiama iš JAV, Kinijos, Honkongo, Rusijos. Tarp ES populiariausios šalys – Didžioji Britanija ir Vokietija.
Neakcizinėms prekėms taikomi importo muitų ir importo PVM mokesčiai. Trečiųjų šalių el. parduotuvėse įsigytos prekės neapmokestinamos importo muitais iki 150 eurų, o importo PVM neapmokestinamos siuntos, kurių bendra vertė – iki 75 litų.
Internetu įsigytos prekės turi būti siunčiamos su sandorį pagrindžiančiais dokumentais, kai kurioms net reikia leidimų.
E. Povilaitytė
