Turinio kūrėjas ir profesionalus dviratininkas sako, kad lietuvių kalbos niekada nesimokė kursuose ar pamokose. Kalbą jis perprato gyvendamas tarp lietuvių, bendraudamas su draugais ir savo mylimosios šeima.
Nuo dviračių sporto prie turinio kūrimo
Į Lietuvą Remi atvyko prieš penkerius metus kartu su savo drauge Erika, kurią sutiko dar 2019-aisiais Belgijoje vykusiame Europos dviračių treko čempionate.
„Kai baigėme mokyklą, ieškojome vietos, kur galėtume studijuoti kartu. Svarstėme apie Belgiją, Jungtinę Karalystę ir Lietuvą. Jau tada man labai patiko Lietuva, o Erika, žinoma, myli savo šalį, todėl nusprendėme vykti į Kauną ir studijuoti Lietuvos sporto universitete“, – pasakoja Remi.
Persikėlęs į Lietuvą jis profesionaliai sportavo Lietuvos dviračių sporto komandose, tačiau ilgainiui jo gyvenime atsirado kita veikla.
„Pradžia nebuvo lengva – reikėjo suderinti studijas, darbą ir dviračių sportą. Kelerius pastaruosius metus profesionaliai lenktyniavau Lietuvos dviračių sporto komandose, tačiau iš dviračių sporto Lietuvoje pragyventi labai sudėtinga“, – pasakoja Remi.
Prieš beveik trejus metus vaikinas „TikTok“ platformoje įkėlė savo pirmąjį vaizdo įrašą, kuris žaibiškai išpopuliarėjo. Populiarumas socialiniuose tinkluose netrukus atvėrė naujų galimybių, o turinio kūrimas ilgainiui tapo pagrindiniu jo pajamų šaltiniu ir darbu visu etatu.
„Šiemet nusprendžiau dviračių sportą nustumti į antrą planą, o didžiausią dėmesį skirti darbui ir turinio kūrimui“, – pasakoja jis.
Lietuvių kalbos mokėsi iš gyvenimo
Beveik 35 tūkst. sekėjų „TikTok“ turintis ir tūkstantines peržiūras renkantis Remi su auditorija bendrauja tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Jis pasakoja, kad kuo daugiau lietuviškų pokalbių pradėjo suprasti, tuo drąsiau ryždavosi kalbėti ir pats.
„Man visada buvo įdomu mokytis lietuvių kalbos. Būdavo sunku, kai susitikdavome su draugais, o visi aplink kalbėdavo tik lietuviškai. Tiesiog sėdėdavau ir nesuprasdavau nė vieno žodžio“, – prisimena jis.
Būtent tokios situacijos ilgainiui tapo geriausiomis kalbos pamokomis. Vaikinas nelankė kalbos kursų – kalbos išmoko per kasdienes situacijas namuose, mieste, dviračių komandoje ir tiesiog leisdamas laiką tarp lietuvių.
„Kalbėti yra daug sunkiau nei suprasti. Nemėgstu klysti, nors suprantu, kad klaidos yra mokymosi proceso dalis. Dažniausiai lietuviškai kalbu tada, kai jaučiuosi labai komfortiškai arba neturiu kitos išeities. Pavyzdžiui, su Erikos šeima dažniausiai bendraujame tik lietuviškai“, – sako Remi.
Didžiausias galvosūkis – lietuviškos galūnės
Remi juokiasi, kad visiškai sutinka su tais, kurie lietuvių kalbą vadina viena sudėtingiausių Europoje, o gal ir pasaulyje kalbų.
„Lietuvių kalba tikrai labai sunki. Kai tik atsikrausčiau į Lietuvą, man atrodė, kad žmonės tiesiog kažką murma. Nesuprasdavau nė vieno žodžio. Didžiausias iššūkis man yra žodžių galūnės. Tas pats žodis skirtingose situacijose keičiasi, ir dažnai nežinau, kurią formą pasirinkti. Pavyzdžiui, „su Erika“, „Erikai“, „iš Erikos“ – visur reikia skirtingų formų. Aš žinau, kad jos egzistuoja, bet dažniausiai tiesiog spėju, kur kurią naudoti“, – juokiasi turinio kūrėjas.
Nors dabar Remi supranta didžiąją dalį pokalbių lietuvių kalba, tai vis dar reikalauja kur kas daugiau susikaupimo nei bendraujant angliškai.
„Žinau, kad būdamas su draugais, kur dauguma kalbės lietuviškai, didžiąją dalį pokalbių suprasiu. Tiesa, turiu klausytis labai atidžiai. Kalbant lietuviškai man nepavyksta daryti kelių dalykų vienu metu. Negaliu pusiau žiūrėti į telefoną ir pusiau klausytis pokalbio – tenka susikaupti šimtu procentų“, – teigia jis.
Remi pastebi, jog lietuviškai kalbėti viešai jam vis dar nedrąsu, o prie to prisidėjo ir skirtingos žmonių reakcijos.
„Kai kurie žmonės labai palaikė ir džiaugėsi, kad stengiuosi kalbėti lietuviškai. Tačiau buvo ir tokių, kurie tiesiog laukdavo, kol baigsiu vargti bandydamas kažką pasakyti. Tokios situacijos privertė mane jaustis neužtikrintai“, – prisimena jis.
Integracija neįmanoma be pastangų
Paklaustas apie užsieniečius, kurie daugelį metų gyvena Lietuvoje, bet nesimoko lietuviškai, Remi neslepia savo pozicijos.
„Jeigu žmogus į Lietuvą atvyksta pusmečiui ar metams studijuoti, suprantu, kad jis nesimokys visiškai naujos kalbos. Tačiau jei planuoji gyventi čia ilgą laiką, reikėtų stengtis. Kalbos mokymasis padeda pačiam jaustis labiau priimtam“, – sako Remi.
Belgas mano, kad iš užsieniečių galima tikėtis pastangų mokytis lietuviškai, tačiau kartu ragina lietuvius būti kantresnius.
„Nemanau, kad reikėtų skubėti teisti žmogų vien todėl, jog jis nekalba lietuviškai. Galbūt jis supranta daugiau, nei atrodo, tiesiog drovisi kalbėti“, – aiškina Remi.
Anot jo, svarbu prisiminti ir tai, kad suaugusiesiems naują kalbą išmokti kur kas sudėtingiau nei vaikams. Į Lietuvą atvykę kitakalbiai dažnai dirba, studijuoja, rūpinasi šeima ir kasdienėmis atsakomybėmis, todėl kalbos mokymasis užtrunka.
„Jei norite išmokti lietuviškai, apsupkite save lietuviais. Daugelis užsieniečių bendrauja tik su kitais užsieniečiais, bet lietuvių draugai ir kasdienė aplinka yra geriausia kalbos mokykla“, – pastebi jis.
Remi pažymi, kad būtent kalba pakeitė ir lietuvių požiūrį į jį patį.
„Žmonės tikrai vertina, kai mato, kad stengiesi integruotis ir mokytis jų kalbos. Tą jaučiu ir savo veikloje. Kai lietuviškai kalbu vaizdo įrašuose, matau, kad žmonėms tai patinka ir jie tai vertina“, – teigia Remi.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
