Buvo tikimasi, kad tos pačios klasės modeliai kainuos vienodai, nesvarbu, koks motoras sumontuotas po variklio dangčiu. Tačiau realybė šiandien visiškai kitokia. Elektromobiliai išlieka pastebimai brangesni, nors pačios baterijos per šį laiką drastiškai atpigo. Kodėl taip nutiko?
Vairuotojų nuojautą, kad elektrinis transportas išlieka prabangos preke, patvirtino naujas bendras Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) ir Fraunhoferio instituto atliktas tyrimas.
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 100 tūkstančių duomenų taškų, stebėdami naujų automobilių kainų raidą didžiausioje Europos rinkoje – Vokietijoje – nuo 2020 iki 2025 metų.
Lyginant identiškų parametrų transporto priemones, realios elektromobilių kainos krito maždaug 18 proc., o tradicinių automobilių su vidaus degimo varikliais – nežymiai (apie 2 proc.) šovė į viršų. Vis dėlto kainoraščiuose to nematyti.
Išaugo vidutinė elektromobilio kaina
Tyrimas taip pat atskleidė, kad vidutinė elektromobilio kaina Vokietijoje per penkerius metus šoktelėjo nuo 37 000 iki maždaug 53 000 Eur. Tyrimo autoriai aiškina, kad tokį šuolį lėmė ne konkrečių modelių brangimas, o iš esmės pasikeitusi rinkos pasiūlos struktūra.
Jei prieš penkmetį elektrinių automobilių segmentą sudarė daugiausia maži ir pigesni miesto hečbekai, tai ilgainiui gamintojai dėmesį sutelkė į didesnius, galingesnius bei prabangesnius SUV modelius.
Pastaruoju metu net 73 proc. visų Vokietijoje siūlomų elektromobilių sudarė vidutinės ir aukštesnės klasės modeliai.
Kartu įvyko ir didžiulis rinkos virsmas. 2020 metais pirkėjai galėjo rinktis vos iš 38 elektrinių modelių, o po penkerių metų šis skaičius išaugo iki 159. Tuo tarpu tradicinių automobilių modelių gama susitraukė nuo 275 iki 194. Elektromobiliai iš nišinės kategorijos tapo pilnaverčiais rinkos dalyviais.
Pirkėjai mažesnės baterijų kainos nejaučia
Pagrindiniu technologiniu varikliu, leidusiu sumažinti gamybos sąnaudas, tapo būtent mažesnė baterijų kaina.
ICCT duomenimis, pasaulinės baterijų kainos per minėtą laikotarpį susitraukė nuo 165–185 Eur/kWh iki maždaug 130–140 Eur/kWh.
Tai yra maždaug 21–24 proc. sumažėjimas, o įvertinus šių metų infliaciją – net 35–37 proc. Standartiniam automobiliui su 60 kWh baterija tai reiškia maždaug 3 000 Eur mažesnes gamybos išlaidas.
Tačiau šis pokytis nevirto mažesnėmis kainomis galutiniam vartotojui. Automobilių gamintojai gautą finansinę laisvę išnaudojo kitur: pradėjo montuoti didesnės talpos akumuliatorius (taip nuvažiuojamą atstumą vidutiniškai pailgindami trečdaliu), padidino variklių galią ir prigrūdo į automobilius modernesnės elektronikos bei saugumo asistentų. Pirkėjas šiandien už tą pačią sumą tiesiog gauna nepalyginti geresnių parametrų transporto priemonę nei anksčiau.
Prognozuotas kainų susilyginimas taip ir nebuvo pasiektas, o didžiausia problema – gamintojų apleistas pigiausių automobilių segmentas. Iš 159 šiuo metu rinkoje siūlomų elektromobilių mažų mašinų kategorijai tenka vos 19 modelių.
Tikrąjį lūžį rinkoje turėtų sukelti tik naujos kartos pigūs miesto elektromobiliai iš „Volkswagen“, „Stellantis“ bei „Renault“ stovyklų, kurios žada pasiūlyti modelius iki 20 000 Eur ribos. Rimtą žodį čia tars ir Kinijos gamintojai, prieš kuriuos Europa šiuo metu bando gintis papildomais muitų tarifais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
