REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilkiko vairuotojas sako netekęs darbo dėl to, kad atsisakė daryti pažeidimus, dėl kurių spaudė darbdavys. „Kodėl tarptautinio pervežimo įmonėse darbdavių savivalės ir nuolatinių pažeidimų nemato kontroliuojančios institucijos?“ – klausia vairuotojas. Institucijos pripažįsta – pažeidimų daug.

REKLAMA
REKLAMA

Vairuotoju ekspeditoriumi dirbęs vairuotojas (pavardė redakcijai žinoma) buvo atleistas iš darbo dėl pravaikštų. Jis sako spėjęs išvažiuoti tik į vieną reisą. Darbdavį apskundė įvairioms kontroliuojančioms institucijoms, bet teisybės nerado.

REKLAMA

„Šiaulių kraštui“ vairuotojas papasakojo esą darbdavio spaudžiamas parašė prašymą išeiti iš darbo savo noru. Dėl nesumokėtos dalies atlyginimo vairuotojas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrių. Tyrimą atlikęs vyriausiasis darbo inspektorius Donatas Jakubėnas darbdavį įspėjo sumokėti vairuotojui. Darbdavys pinigus pervedė, bet už 21 darbo dieną nesumokėjo – esą vairuotojas padarė pravaikštas. Darbo inspektorius nenustatė pažeidimo ir nenubaudė darbdavio.

REKLAMA
REKLAMA

Gal nenori tikrinti?

„Apskundžiau Šiaulių darbo inspekciją Valstybinei darbo inspekcijai, o ši tą patį skundą peradresavo tirti patiems šiauliečiams“,– absurdiška situaciją vadina vairuotojas.

Transporto inspekciją jis informavo apie, jo teigimu, netinkamai naudojamus trišalius ETMK (Europos transporto ministrų konfederacijos) leidimus pervežti tarptautinius krovinius, galimus jų klastojimo atvejus. Bet inspektorių tai nesudomino. Informavo ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, bet ir ten pašnekovas nesulaukęs norimos reakcijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vairuotojas įtaria, kad tarptautinio pervežimo įmonėmis kontroliuojančios institucijos apskritai vengia domėtis. „Atsiskaitė, neatsiskaitė, nepatinka – nedirbk“, – sakė girdėjęs iš pareigūnų.

„Darbo inspekcija, panašu, gina darbdavių, o ne darbuotojų interesus. Nespėji išeiti iš darboinspektoriaus kabineto, jau girdi, kaip šis skambina darbdaviui, kad gautas skundas ir kas skundžia“, – nuogąstavo vairuotojas. Jis stebisi ir tuo, kad vairuotojas dažnai nežino, ką veža, nes krovinys išmuitinamas be jo. „Juk vairuotojas pasirašo už krovinio saugumą, bet net nežino, ką veža“, – pasakojo pašnekovas.

REKLAMA

„Pinigų katilas“

„Kieno ausys kyšo, kad niekas nenori kištis į tarptautinių pervežimų verslą – politikų, Seimo narių?“ – klausė vairuotojas. Jo teigimu, nors skelbiama, kad tarptautinių pervežimų vairuotojai gauna 6–7 tūkstančius litų algos, iš tikrųjų oficialus vairuotojų atlyginimas siekia tik apie 1300 litų. Kiti pinigai esą mokami grynais už nuvažiuotus kilometrus, oficialiai teigiant, kad tai – dienpinigiai, kurie gali būti neapmokestinti.

Vairuotojas tvirtino, kad ant skaitmeninės darbo ir poilsio apskaitos sistemos (tachografo) dedami magnetai, kad būtų iškreipiami parodymai. Nors automobilis rieda keliu – apskaitos prietaisas gali rodyti, kad jau prasidėjo poilsis. Nusižengimus vairuotojai esą verčiami daryti ne savo noru: vadybininkų ar darbdavių raginami skubėti pažeidžiant darbo ir poilsio režimą ir panašiai.

REKLAMA

Vilkiko vairuotojas pasakojo apie pervežimo įmonėse esančius bendrus pinigų „katilus“. Ir pateikia pavyzdį: vairuotojo alga su dienpinigiais – 3 tūkstančiai litų, išmokami 2 tūkstančiai, o likęs 1 tūkstantis keliauja į „katilą“. Šiuos pinigus esą išmokės po kelerių metų, jeigu nebus avarijų. „Bet nepažįstu nė vieno vairuotojo, kuris būtų pinigus iš katilo atgavęs“, – sakė vairuotojas.

Vairuotojų nubaudė daugiau

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento direktorius Virgilijus Statkus „Šiaulių kraštui“ patvirtino žinąs apie vairuotojo minimus pažeidimus. „Jeigu skundas ne anoniminis, pateikti konkretūs faktai, visada tikriname transporto įmones kartu su Darbo inspekcija“, – sakė direktorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didžiausias dėmesys skiriamas darbo ir poilsio režimo pažeidimams nustatyti. Transporto inspekcija nenustato, kad pažeidimą daryti vairuotojui liepė darbdavys, tik fiksuoja patį pažeidimo faktą, už kurį dažniau baudžiamas vairuotojas, nes jis jį padarė. V. Statkaus duomenimis, per pastarąjį pusmetį Transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamentas patikrino 27 vežėjų įmones – dvylikoje rado pažeidimų.

Įmonės atsakingam asmeniui bauda siekia 500 litų. Per pusmetį patikrinti 865 krovininių transporto priemonių vairuotojai, iš kurių už darbo ir poilsio režimo pažeidimus nubausti 214. Dažniausiai vairuotojams skiriamų baudų dydis siekia 250 litų. Pasitvirtina skundai ir dėl ant apskaitos prietaisų dedamų magnetų. Už duomenų klastojimą taip pat baudžiamas vairuotojas. Departamento direktoriaus teigimu, per 2012 metus nustatyta 12 tokių atvejų. Transporto inspekcija kas ketvirtį tikrina trišalių ETMK leidimų naudojimą. „Taikomos sankcijos, jeigu nustatoma pažeidimų“, – sakė V. Statkus. Kai kurioms įmonėms stabdomas šių leidimų galiojimas arba jie visai anuliuojami.

REKLAMA

Darbo inspekcija: skundžiasi abi pusės

„Skundų gauname ir iš vairuotojų, ir iš darbdavių“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola. Darbo ginčų komisija, kreipusis darbdavio atstovui, nagrinėjo atvejus, kai vairuotojai padarė materialinių nuostolių.

Inspekcija, siekdama patikrinti, kaip transporto įmonėse laikomasi darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio režimo, kovo – balandžio mėnesiais surengė prevencinę transporto įmonių patikrinimo akciją. Jos metu šalyje patikrinta beveik 320 transporto įmonių, Šiaulių apskrityje – 33 įmonės. Prevencinės akcijos metu surašyta daugiau nei 100 administracinių teisės pažeidimų protokolų. 80 protokolų surašyta už darbo laiko apskaitos pažeidimus. Už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus – 10 protokolų. Po keletą protokolų surašyta už tachografų duomenų nesaugojimo ir vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimus. Baudų suma – beveik 30 tūkstančių litų.

Transporto įmonėse vienas dažniausiai nustatomų pažeidimų – žodžiu sulygstama vairuotojams mokėti ne pagal tam tikrus reikalavimus nustatytą atlyginimą, bet už nuvažiuotus kilometrus. Tai turi neigiamos įtakos eismo saugumui bei tampa darbuotojų ir darbdavių nesutarimų priežastimi. Pagal nelaimingų atsitikimų skaičių transporto įmonės yra antroje vietoje po statybų: pernai jose žuvo 14 darbuotojų, dar 32 buvo sunkiai sužaloti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų