Apie tai, kokių priemonių valstybė turėtų imtis demografinei situacijai šalyje gerinti, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas dr. Daumantas Stumbrys ir asociacijų „Auginu Lietuvą“ ir „Neišnešiotukas“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė.
Dažnai kyla diskusijų, ką reikėtų daryti, kad pagerėtų gimstamumo rodikliai ir sumažėtų demografinės spragos. Ar teisinga mintis, kad situacija stabilizuotųsi tik tuomet, jei kiekviena reproduktyvaus amžiaus moteris susilauktų bent dviejų vaikų? Kiek realu būtų pasiekti tokį rodiklį?
D. Stumbrys: Nežinau, ar turėtų, bet jeigu mes siekiame, kad būtų užtikrinta kartų kaita, demografai yra paskaičiavę, kad kartų kaitą užtikrinti reikia maždaug 2,1 to rodiklio, kad tėvų kartą pakeistų panašaus dydžio vaikų karta – du tėvai susilaukia maždaug dviejų vaikų.
Kadangi mirtingumas yra mažas, ypatingai jauno amžiaus žmonių, vaikų, tai šiek tiek daugiau negu du. To rodiklio pakanka, kad populiacija išliktų stabili ilguoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad panašaus dydžio vieną kartą pakeičia kita – tėvų kartą pakeičia vaikų karta.
Viena vertus, mes turime ilgalaikius globalius procesus, kurių mes nelabai galime pakeisti. Tai yra vadinama antruoju demografiniu perėjimu, kuris vyksta daugelyje Vakarų Europos valstybių ir yra susijęs su tokiais veiksniais kaip moterų įsitraukimas į darbo rinką, moterų išsilavinimas.
Lietuvoje moterų išsilavinimo lygis vienas iš aukščiausių Europos Sąjungoje. Moterys įsitraukia į tas veiklas už šeimos ribų. Tradiciniai šeimos kūrimo keliai, kai moteris sulaukusi reproduktyvaus amžiaus kuria šeimą, buvo prieš 100 metų. Visuomenė pasikeitė, mes gyvename kitomis sąlygomis.
Bet yra veiksniai arba priemonės, kurios gali padėti padidinti tą gimstamumą. Visų pirma kalbama apie sąlygas suderinti jauniems žmonėms darbą ir šeimą, vaikų susilaukimą ir profesinę veiklą arba laisvalaikį ir profesinę veiklą – tai aišku finansinė parama, įvairios paslaugos šeimai, bet aišku, yra ir kiti veiksniai, kurie yra svarbūs, pavyzdžiui, galimybė pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis visiems, kas to nori, neskirstant žmonių į tinkamus ir netinkamus, arba galimybė sulaukti sveikatos ar kitų paslaugų, susijusių su reprodukcine sveikata.
Visa tai, nors ir po truputį, prisideda prie gimstamumo. Čia ir yra tas svarbiausias šeimos politikos klausimas – įsivardinti tuos mažus prioritetus ir stengtis juos pakeisti, ir palikti nuošaly tai, ko mes negalime pakeisti.
Pavyzdžiui, mes negalime padaryti, kad moterys nebestudijuotų universitete, nes tai turėtų pasekmių visuomenei. Demografinės politikos pasiūlymas būtų atskirti tuos dalykus, kuriais mes galime padidinti gimstamumą, prisidėti, pagerinti šeimoms gyvenimą, ir atskirti tuos dalykus, kurių mes nelabai galime pakeisti, kaip, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija.
Kolegė minėjo, kad finansinis nestabilumas stabdo šeimos planavimą. Kaip manote, ar Vyriausybės pasiūlymas didinti vienkartinę išmoką nuo 770 eur. iki 1036 eur. galėtų padėti? Kokios kitos paskatos būtų veiksmingos?
D. Stumbrys: Vienkartinė pašalpa ar paskata, padidinta 200 ar 300 eurų, be abejo, turi poveikį žmonėms. Žmonės daugiau nusiperka dalykų, bet ar tai paveikia žmonių sprendimą susilaukti vaikų? Čia reikia atskirti tokius dalykus kaip vaikų gerovės užtikrinimas – tai prisidės prie vaikų gerovės, šeimų gerovės užtikrinimo, bet ar tai padės priimti sprendimą?
Man atrodo, kad tai yra svarbu, ir tokiais mažais žingsneliais mes einame prie to, kad Lietuva, pasižiūrėjus į šeimai skiriamų lėšų sumą, ar dalį nuo BVP, ar tas pačias paslaugas, ar finansinę paramą šeimoms ir vaikų auginimui, jau patenka tarp tų šalių, kurios yra aukščiau vidurkio, tarkim, OECD organizacijos. Mes jau nebesame paskutiniai, ir mūsų šeimos skatinimo ar paramos šeimai politika yra visai artima labiausiai išsivysčiusių šalių vidurkiui.
Be abejo, visada yra kur tobulėti, ir tikrai galime pasiekti, ypatingai finansinės paramos lankstumu, paslaugomis. Tik kalbant apie vienkartines pašalpas, dažniau geriau veikia ilgalaikiai dalykai. Jeigu aš, turėdamas vaikų, žinočiau, kad valstybė padengs dalį būsto išlaidų, ar ne? Jeigu susilauksiu dar vieno vaiko, kad turėsiu galimybę nusipirkti didesnį būstą ir tą skirtumą kompensuos valstybė, tai tada būtų labai konkretus sprendimas.
Aš tikrai susiduriu su labai konkrečia problema, kurią reikės išspręsti, jeigu turėsiu dar vieną vaiką. Ir aš matau, ar man padės tą problemą išspręsti, ar ne. Man atrodo, tokie maži žingsneliai yra labai svarbūs, bet labai svarbus ir tęstinumas, ir nuoseklumas. Ne kažkokia viena trumpalaikė išmoka, bet nuoseklūs, ilgalaikiai sprendimai, jie duoda vaisių, ir tai rodo tyrimai.
Gerbiama Asta, dalyvavote renginyje, kur buvo ir Pirmosios Ponios, ir Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė, ir taip pat buvo diskutuojama apie demografiją. Kokius sprendimus jūs priėmėte arba galbūt kokiomis idėjomis pasidalinote, kaip reikėtų gerinti tą demografinę situaciją?
A. Speičytė-Radzevičienė: Taip, ekonominę situaciją paaiškino kolega, bet iš tikrųjų tas saugumo jausmas, tu jo nenusipirksi už pinigus, jis vis tiek turi būti kuriamas. Mūsų svarbiausia užduotis yra išsaugoti naujagimius, kurie gimsta šiuo metu, ypatingai tie, kurie yra neišnešioti ar sergantys, nes neišnešiotų naujagimių grupė yra pati didžiausia pacientų grupė pasaulyje.
Jų gimsta apie 15 mln. visame pasaulyje, ir 1 mln. kasmet neišgyvena. Įsivaizduokite, jeigu mes galėtume tuo milijonu pasirūpinti, kiek naujagimių gyvybių galėtume pasistengti išsaugoti.
Mūsų tikslas dabar yra ne pats kiekis, bet galima sakyti, ta kokybė, kuri turi būti užtikrinta sveikatos įstaigose, atnaujinant tiek medicininę įrangą, tiek apmokant personalą, kaip bendrauti, bendradarbiauti su šeima, kuri patiria tam tikrus iššūkius.
Tų iššūkių kuo toliau, tuo daugiau vis yra. Kaip minėjo kolega, vyresnio amžiaus moterys planuos laukti vaikų, o tai reiškia, kad yra rizika priešlaikiniam gimdymui, rizika persileidimams ir visokios krizinės nėštumo situacijos.
Mums yra labai svarbu užtikrinti ir paslaugų prieinamumą, nes regionai traukiasi, ligoninės užsidarinėja, mažėja specialistų, slaugytojų, mums labai svarbi logistika. Kuo toliau, tuo labiau mes turime galimybę išsaugoti naujagimius, kurie gimsta labai mažo svorio. Šiais metais mes turėjome rekordą Lietuvoje – Kauno klinikose išgyveno 360 gramų vaikelis. Naujagimių įranga, kuri yra reikalinga ir kuri yra pati brangiausia, šiuo metu mūsų valstybė tokių planų neturi atnaujinti įrangos, kuri yra jau pasenusi 10 metų ir daugiau, ir kurios rodmenys galbūt kai kurių nėra tokie tikslūs.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
O šiaip, aš tai žiūriu eLeRTė, o ten sako - karas jau rytoj. Tai kokie b!et vaikai? Kokie gimdymai?
