Klasikinio stiliaus penkių kambarių namas Mažųjų Gulbinų gyvenvietėje kainuoja 825 tūkstančius eurų. Didžiausias privalumas yra tas, kad namas įsikūręs šalia ežero ir Verkių regioninio parko.
Akį traukia ne tik namo fasadas, bet ir kruopščiai išpuoselėtas 19 arų sklypas. Individualus namas su artimiausiais kaimynais turi iškastą tvenkinį, į kurį pliūkštelėti galima po pirties malonumų. Nekilnojamojo turto ekspertė vardija ir kitus privalumus: geoterminis šildymas, SPA zona, oro kondicionavimo sistemos. O arti milijono eurų siekianti kaina išskirtinių pirkėjų esą nestebina.
„Tikrai adekvati ir ne vieni pirkėjai įvertino – jeigu norėtų patys statyti tokį namą, tai tikrai nekainuotų mažiau. Perkant sklypą ir statant tokios kokybės namą“, - sako „DNB būsto“ brokerė Kristina Marčiulevičienė.
Klausimas, kas gali įpirkti milijono eurų vertės būstą – domina ne vieną. Pasirodo, tai ne tik Lietuvos verslininkai, bet ir stambių užsienio kompanijų vadovai, kurie čia atvyksta ir dėl verslo planų, ir dėl meilės reikalų. Dažniausiai toks pirkėjas milijoninį būstą perka savomis lėšomis, jam paskolų nereikia ir tai greičiausiai jau ne pirmas jo pirkinys.
O jei vidutinę algą gaunantis Lietuvis užsimanytų šio namo, jam reiktų taupyti 124-verius metus. Gyvenamųjų namų, kainuojančių daugiau kaip milijoną eurų, daugiausia prestižinėse Vilniaus vietose – Valakampiuose, Antakalnyje, Verkiuose ar Laurų kvartale.
„Namas, be abejonės, gali kainuoti ir keletą milijonų eurų. Butų brangiausių buvo parduotų ir virš milijono eurų, kai buto plotas yra 200-250 kvadratinių metrų. Ypač jei jis yra senamiestyje, kur tokio buto kvadratinio metro kaina gali siekti 5-6 tūkstančius eurų. Tai atitinkamai ir bendra pirkinio suma yra virš milijono“, - skaičiuoja „Inreal“ Investicijų ir analizės dep. vadovas Arnoldas Antanavičius.
„Paprastai toks žmogus, kuris turi savo specifinius poreikius ir įsivaizdavimą apie tą turtą, jisai jį kuria. Nusiperka galbūt be remonto, samdosi dizainerius, gerus statybininkus ir jį pats susikuria. Kažkas į svetainę „Porche“ prisiparkuoja ir jam yra didelė vertybė“, - sako „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Prabangiam būstui galioja ir auksinės taisyklės. Viena jų – tai vaizdinga panorama ir prestižinė vieta – dažniausiai senamiestis. Pavyzdžiui, 622 tūkstančius eurų kainuojantis butas įsikūręs pačioje sostinės širdyje, jo plotas siekia 130 kvadratinių metrų.
Vietoje radiatorinio šildymo yra padaryti konvektoriai prie langų. Butas turi didžiulę virš 60 kvadratinių metrų ploto terasą.
Maža to, į patį pastatą negali patekti joks prašalaitis, mat namą kiaurą parą stebi apsaugos darbuotojas. Uždaras vidinis kiemas skirtas tik butų savininkams ar jų svečiams.
„Pastatas turi SPA zoną, kuria gali naudotis visi šio namo gyventojai. Ir tai yra tikrai retai kada sutinkama senamiestyje, nes ten yra įrengta ir sūkurinė vonia, ir virtuvėlė, pirtis“, - sako „DNB būsto“ brokerė.
Šiemet visoje Lietuvoje sudaryta kiek daugiau kaip trisdešimt nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorių, kurių vertė siekia apie milijoną ir daugiau eurų. Vien Vilniuje – daugiau kaip dvidešimt tokių sandorių. Ne paslaptis, kad prabangūs būstai naujųjų šeimininkų laukia ir metus, ir net dvejus. Mat kuo brangesnis turtas – tuo ilgiau jis parduodamas.
