Tyrimo duomenimis, 58 proc. lietuvių mano, kad sprendimas pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą į Taipėjaus atstovybę galėtų pagerinti atšalusius santykius su Kinija. Iš jų 22 proc. tokiam žingsniui visiškai pritaria, dar 36 proc. – greičiau pritaria.
Tuo metu ketvirtadalis respondentų atstovybės pavadinimo keitimui nepritaria, o penktadalis šiuo klausimu neturi nuomonės.
Apklausa: dauguma gyventojų pritaria Taivano atstovybės pavadinimo keitimui
Anot apklausos, tokiam siūlymui dažniausiai nepritaria didmiesčių gyventojai, taip pat aukštąjį išsilavinimą turintys ir didžiausias pajamas gaunantys asmenys.
Tyrime išsiskiria Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai, kurių nuomonės pasidalijo beveik po lygiai – apie 45 proc. pavadinimo keitimui nepritaria, 45 proc. – pritaria.
Visgi siūlymą pervadinti Taivaniečių atstovybę labiausiai palaiko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (pritaria 73 proc., nepritaria 17 proc.) ir socialdemokratų (pritaria 71 proc., nepritaria 10 proc.) rinkėjai.
Daugiau nei pusė šiam žingsniui taip pat pritaria „aušriečių“ (pritaria 62 proc., nepritaria 22 proc.), liberalų (pritaria 62 proc., nepritaria 24 proc.) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (pritaria 59 proc., nepritaria 26 proc.) rinkėjai.
Apie tai, kad Taivaniečių atstovybė galėtų būti pervadinta prieš kurį laiką užsiminė premjerė Inga Ruginienė.
ELTA primena, kad 2021 metų pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Seniai nešokiruoja, kad politikai savo ateitį sieja su užsieniu, kad visų akyse tepa mūsų vėliavą, kad Prezidento rūmų prieigose keikiasi rusiškai, kad „laisve“ skelbiama grupelės gerovė.
-Savo žmonėms bent per „valstybinę spaudą“ sakome, kad to nėra. Ir mums nieko kito nebelieka – atkovoti pralaimėtus mūšius.
Tai, apie ką buvo kalbama nuo pat pradžių pridarius nesąmonių su Taivano atstovybės pavadinimu ir susigadinus santykius su Kinija, šiandien įgyja labai konkretų kūną.
Joks verslas matyt to neįvardins tiesiogiai. Ir čia pavadinta "logistikos sunkumais".
Ir kokio reikia būti naglumo visokioms Armonaitėms, kurios tuo metu džiaugėsi vertybiniais sprendimais, kad dabar dar komentuoti problemas, kurias patys tuomet ir sukūrė.
Man tik įdomus kas bus sekantis ir kas dar turėtų įvykti, kad Lietuva pataisytų tai, ko niekada neturėjo įvykti?
