Žurnale „International Journal of Audiology“ buvo publikuotas Mančesterio universiteto ir Mančesterio biomedicinos tyrimų centro Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, kurio metu mokslininkai peržiūrėjo daugybę tyrimų, ieškojusių ryšio tarp koronaviruso infekcijos ir klausos simptomų.
Iš tyrimuose dalyvavusių Covid-19 sirgusių žmonių, maždaug 7,6 proc. kentėjo nuo klausos suprastėjimo, o 14 proc. patyrė ūžesius – ausyse išliekantį spengimą. Kiek daugiau, 14,8 proc. dalyvių teigė, jog susidūrė su svaiguliu, kurio metu, atrodo, kad viskas aplink sukasi. Šį pojūtį paprastai sukelia problemos vidinėje ausyje, kadangi būtent joje yra vestibuliarinis aparatas, atsakingas už žmogaus pusiausvyrą.
Nors šių keistų simptomų aprašymų jau buvo pasirodę anksčiau, vos keli tyrimai pabandė išsiaiškinti platesnį šios problemos mastą.
„Atsirado skubus kruopščiai atliktų klinikinių ir diagnostinių tyrimų poreikis, kad galėtume suprasti, koks yra ilgalaikis koronaviruso poveikis klausai“, – teigė Kevinas Munro, Mančesterio universiteto audiologijos profesorius ir Mančesterio biomedicinos tyrimų centro klausos sveikatos skyriaus vadovas.
Kodėl Covid-19 turi tokį poveikį klausai nėra aišku. Gali būti, kad SARS-CoV-2, virusas, sukeliantis infekciją, tiesiogiai žaloja su klausa susijusius audinius. Juk jau yra žinoma, kad koronavirusas yra kur kas rimtesnė infekcija nei paprasta kvėpavimo takų liga, nes ji gali pažeisti daugelį svarbiausių organų: kepenis, inkstus, širdį, net smegenis. Panašu, kad klausos organai irgi patenka į šį sąrašą.
„Taip pat yra puikiai žinoma, kad tokie virusai kaip tymai, kiaulytė ir meningitas gali sutrikdyti klausos funkciją. Apie SARS-CoV-2 padarinius klausai žinoma dar labai nedaug“, – pridūrė K. Munro.
Tačiau kiti mokslininkai spėlioja, kad įtakos šioms komplikacijoms gali turėti ir stresas. Profesorius K. Munro „The Conversation“ rašė, kad ūžesys ausyse turi stiprų ryšį su stresu ir nerimu. Kaip parodė jau daugybė tyrimų, Covid-19 pandemija smarkiai paveikė daugybės žmonių psichinę sveikatą. Taip pat yra įrodymų, kad koronavirusu persirgusių asmenų rizika susidurti su nerimo sutrikimais, depresija ar nemiga, net pasveikus, išlieka aukštesnė.
Ir nors yra aišku, kad koronavirusas gali pažeisti žmogaus klausos sistemą, mokslininkai pabrėžia, kad vis dar nežinoma, kaip tai nutinka. Kaip ir su daugeliu kitų besitęsiančios pandemijos aspektų, norint prieiti prie nepaneigiamų išvadų, reikia atlikti daugiau tyrimų.
„Nors atskirų įrodymų kokybė skiriasi, yra atliekama vis daugiau ir daugiau tyrimų, taigi auga šią hipotezę galinčių pagrįsti pastebėjimų skaičius. Mums reikia tyrimų, kuriuose būtų lyginami Covid-19 persirgusių asmenų ir kontrolinės grupės, kurią galėtų sudaryti žmonės, į ligoninę patekę dėl kitų sveikatos sutrikimų, simptomai, – sakė tyrimo autorius, doktorantūros studentas Ibrahimas Almufarrij. – Nors reikia išlikti kritiškiems, mes tikimės, kad šis tyrimas padės įrodyti, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp Covid-19 ir klausos problemų.“
