Socialiniuose tinkluose periodiškai pasirodo skelbimai apie tai, kad rastas asmens dokumentas ar banko kortelė. Kartais pasitaiko ir situacijų, kai norėdami įspėti bendruomenės narius, gyventojai pasidalija informacija apie jiems paslaugą suteikusį asmenį ar jo darbo kokybę.
Ekspertų teigimu, tokią informaciją viešinantys žmonės galvoja, kad elgiasi teisingai ir sąžiningai, tačiau ne visada susimąsto, kad skelbiami duomenys gali būti nevieši.
Advokatų kontoros „WIDEN“ partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė Asta Macijauskienė sako, kad socialiniuose tinkluose dažnai pasitaiko atvejų, kai gyventojai viešina kitų asmenų duomenis.
Motyvai, pasak jos, būna įvairūs: vieni tai daro siekdami kilnių tikslų, pavyzdžiui, nori padėti surasti pamestą daiktą ar pranešti apie svarbius įvykius, kiti – ieško asmeninės naudos, populiarumo ar nori daryti poveikį konkretiems asmenims.
Norėjo atlikti pilietinę pareigą
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Diana Laura Ločinska pasakoja apie bylą, susijusią su „Facebook“ grupe, kurioje buvo diskutuojama vieno Aukštaitijos miestelio ir rajono gyventojams aktualiais klausimais.
„Istorija prasidėjo įprastai – grupėje vyko diskusija apie savivaldybės vykdomą viešąjį pirkimą ir jį laimėjusią įmonę. Ieškodamas daugiau informacijos, vienas šios grupės narys, pasinaudojęs viešai prieinama Latvijos registrų duomenų baze, „nustatė“ tikrąjį įmonės naudos gavėją ir šia informacija pasidalijo grupėje. Tarp paviešintų duomenų buvo asmens gimimo data ir paso numeris. Žmogus turbūt manė, kad daro gerą darbą ir atlieka pilietinę pareigą: rado viešai prieinamus duomenis ir jais pasidalijo, manydamas, kad šis fizinis asmuo ir yra tikrasis įmonės naudos gavėjas, susijęs su Lietuvos verslu per Latvijos įmonę“, – sako D. L. Ločinska.
Anot jos, po kelių savaičių asmens duomenimis pasidalijusiam žmogui teko atsakyti į klausimą, ar jis suvokė, kad taip elgdamasis galėjo pažeisti asmens, kurio duomenis paviešino, teises.
Šioje situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paneigė dažną klaidingą įsitikinimą, kad jeigu informacija yra vieša, ją galima laisvai publikuoti.
Atskleidžia, kada peržengiamos ribos
D. L. Ločinska pažymi, kad nemažai žmonių mano, jog duomenų apsaugos taisyklės yra skirtos tik įmonėms ir valstybės institucijoms. Nepaisant to, ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) taikomas ir fiziniams asmenims. Taip nutinka tada, kai jie tvarko kitų asmenų duomenis ne asmeniniais ar buitiniais tikslais.
„Jeigu žmogus „Facebook“ grupėje dalijasi kito asmens nuotrauka, vardu ar kitais jį identifikuojančiais duomenimis, vadinasi, jis tvarko asmens duomenis ir yra už tai atsakingas. Praktikoje net ir vienas įrašas gali tapti pagrindu skundui bei teisminiam ginčui“, – akcentuoja teisininkė.
Ji pasakoja, kad skelbti galima tik tuos duomenis, kurie ne tik turi tinkamą teisinį pagrindą, bet ir yra būtini konkrečiam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, norint parodyti netinkamo automobilio statymo atvejį, dažniausiai pakanka pačios situacijos fiksavimo, neviešinant transporto priemonės identifikavimo duomenų.
„Jeigu asmens duomenys skelbiami neturint tam teisinio pagrindo arba atskleidžiama per daug informacijos, tai gali pažeisti asmens teisę į duomenų apsaugą. Tokiais atvejais gresia ne tik baudos pagal BDAR, bet ir civiliniai ieškiniai, kuriais nukentėję asmenys siekia patirtos žalos atlyginimo“, – aiškina advokatų kontoros „WIDEN“ advokatė A. Macijauskienė.
Kaip viešinti informaciją nepažeidžiant įstatymų
A. Macijauskienė dalijasi, kad konfliktai dėl tokių situacijų nėra retenybė – dėl jų dažnai kreipiamasi į duomenų apsaugos priežiūros institucijas ar teismus.
„Visada prieš viešinant informaciją reikia pagalvoti apie viešinimo tikslą. Jei jis yra teisėtas, svarbu įsitikinti, ar viešinimas turi teisinį pagrindą ir ar neskelbiama per daug asmens duomenų. Pavyzdžiui, jei žmogus nori paskelbti apie rastą dokumentą vietinės bendruomenės socialinio tinklo grupėje, geriausia būtų uždengti visus duomenis nuotraukoje, paliekant tik vardą ir dalį pavardės“, – pasakoja advokatų kontoros „WIDEN“ advokatė.
Anot jos, jeigu norima atkreipti dėmesį į neteisėtai pastatytus automobilius ir inicijuoti diskusiją, nuotrauką reikia pakoreguoti taip, kad nebūtų galima identifikuoti transporto priemonės savininko.
D. L. Ločinska taip pat akcentuoja, kad reikia įvertinti ir aplinką, kurioje dalijamasi duomenimis: ar tai uždara, ar atvira grupė, kas yra jos nariai, kokiems tikslams grupė sukurta ir ar visiems jos nariams aktualu matyti šią informaciją.
Teisininkė pabrėžia, kad papildomi duomenys, tokie kaip gimimo data, kontaktinė informacija, šeiminė padėtis, adresas, paso numeris ar asmens kodas, paprastai nėra būtini ir tik didina riziką peržengti teisėtumo ribą.
„Visuomenės drausminimo funkciją palikime oficialioms institucijoms. Bet kokį pažeidimą galima užfiksuoti ir apie jį pranešti atsakingoms tarnyboms – taip išreikšime pagarbą kitų žmonių privatumui“, – priduria A. Macijauskienė.
Socialiniai tinklai turi ir kitą pusę
Apskritai visame pasaulyje daug diskutuojama apie tai, kad socialiniai tinklai daro neigiamą poveikį, ypač jauniems žmonėms.
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu kartu su Vilniaus universitetu (VU) atliktas tyrimas rodo, kad jauni žmonės dažniau nei kitos amžiaus grupės susiduria su priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Nustatyta, kad du iš trijų 18–30 metų jaunuolių patenka į aukštesnės rizikos grupę.
Įžvelgdamos socialinių tinklų grėsmę jauniems žmonėms, kai kurios šalys dar pernai pradėjo skelbti apie numatomus draudimus. Pirmąjį žingsnį šių ribojimų link žengė Australija – ji 2025 m. pabaigoje vaikams iki 16 metų uždraudė naudotis populiariomis socialinių tinklų platformomis, tokiomis kaip „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“, „Facebook“ ir „YouTube“.
Tuo metu Prancūzijos ir Turkijos vadovai taip pat pritarė siūlymui riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims. Panašiu keliu šiemet planuoja žengti ir Danija. Austrija bei Slovėnija taip pat rengia teisės aktus, numatančius ribojimus vaikams iki 14–15 metų, o Ispanijoje draudimas svarstomas nepilnamečiams iki 16 metų.
Apie planus riboti socialinių tinklų naudojimą paskelbė ir Indonezija, tokius pačius sprendimus priimti ketina ir Malaizija.
O štai Lietuvoje Seimo narė Daiva Ulbinaitė vasario mėnesį taip pat užregistravo siūlymą šalyje įteisinti socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 metų paaugliams.
Anot jos, socialinių tinklų platformos turėtų taikyti amžiaus patikrinimo sistemas, o jaunesni nei 16 metų asmenys socialiniais tinklais galėtų naudotis nebent su tėvų sutikimu.
