Apie tai informacijos suteikė palaikų pargabenimo įmonės „Tylos kelias“ savininkas Darius Jankauskas. Jis atskleidė, kiek kainuoja parvežti mirusįjį į Lietuvą ir kokių klaidų nevalia daryti.
Kaina priklauso nuo šalies
Kalbėdamas apie paslaugų įkainius D. Jankauskas teigė, jog šios gali svyruoti priklausomai nuo šalies ir nuvažiuojamo atstumo.
„Kūną pargabenti šiek tiek pigiau“, – kalbėjo pašnekovas, lygindamas kainas su urnų gabenimu. Nors palaikų atvežimo įkainiai mažesni, tačiau velionį pargabenus į Lietuvą jis yra perduodamas laidojimo namams. Tuomet klientui kainuoja kitos paslaugos: kūno aprengimas, suruošimas, karstas.
Tuo tarpu kūno pargabenimo ir kremavimo kaina didesnė. „Jeigu kremuojama, tai prie pargabenimo kainos prisideda nuo 200 iki 400 eurų“, – aiškino D. Jankauskas, – „Tai jeigu iš Anglijos vidurio parvežti kūną kainuoja 2 500 eurų, tai prie šios sumos prisideda maždaug 300 eurų už kremavimą, plius urnos kaina“.
Mokami morgai gali padidinti kainą dvigubai
Neretai klientai nustemba gavę kur kas didesnes sąskaitas iš bendrovės, nei buvo sutarta. D. Jankauskas paaiškino, kodėl taip nutinka.
Pašnekovas išskyrė tris šalis, Vokietiją, Olandiją ir Belgiją, kuriose yra mokami morgai. Jis pateikė pavyzdį, jog Olandijoje para kūno laikymo morge kainuoja nuo 150 eurų. „Tai jeigu palaikai yra užlaikomi, tai klientui prie parvežimo kainos skaičiuojasi visos šios paros“, – atskleidė pašnekovas.
Taip pat įmonės savininkas pasidalijo situacijos pavyzdžiu, kuomet morgo darbuotojai Vokietijoje savaitgalį paėmė velionį iš namų, parvežė į vietos morgą ir už šią paslaugą bei kelias naktis morge paskaičiavo 1 800 eurų.
Dažnai pasitaiko dvi klaidos
D. Jankauskas atkreipė dėmesį į dvi žmonių daromas klaidas: kūnų kremavimą užsienio šalyse ir delsimą pristatant dokumentus.
Lietuvoje šiuo metu yra skiriama išmoka palaikų pargabenimui iš kitų šalių. Tačiau įmonės vadovas pasakoja, jog lietuviai dažnai priima skubotus sprendimus ir kremuoja kūnus šalyse, kuriose velioniai numirė. Jis pabrėžė, jog už kremavimo paslaugas užsienyje valstybė paramos nesuteikia, tad žmonės lieka praradę pinigus.
Taip pat velionių artimieji neretai delsia pateikti reikalingus dokumentus. Tai ypač aktualu artimajam mirus Vokietijoje, Olandijoje ir Belgijoje. „Tose šalyse kiekviena para kainuoja“, – pasakoja D. Jankauskas. Tad kuo ilgiau klientai delsia – tuo didesnė tampa paslaugų kaina.
Ką daryti mirus artimajam Lietuvoje?
Dažnai žinia apie artimojo netektį būna netikėta, o užklupus širdies skausmui, netrukus kyla daugybė klausimų – ką daryti, kur kreiptis, nuo ko pradėti organizuoti laidotuves ir dar daugiau jų.
Mažai kas žino, kad nutikus netikėtai nelaimei, galima sulaukti ne tik emocinės, tačiau ir finansinės savivaldybių paramos. Ką būtina žinoti netekus artimojo, anksčiau dalinosi atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.
