• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas antradienį pradėjo svarstyti Vyriausybės teikiamas pataisas, kuriomis siekiama sisteminių pokyčių, užtikrinant baudžiamosios atsakomybės proporcingumą.

Seimas antradienį pradėjo svarstyti Vyriausybės teikiamas pataisas, kuriomis siekiama sisteminių pokyčių, užtikrinant baudžiamosios atsakomybės proporcingumą.

REKLAMA

Už projektą per pateikimo stadiją balsavo 116 parlamentarų, nė vienas nebuvo prieš, penki susilaikė.

Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, siūlomi pakeitimai parengti kartu su akademikais ir praktikais, aptarti Baudžiamojo kodekso priežiūros komitete.

Projektu norima įtvirtinti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę ir subalansuoti fiziniams asmenims skiriamas baudžiamojo poveikio priemones.

Siūloma atsisakyti bausmės vidurkio taisyklės ir orientuotis į minimalios sankcijoje numatytos bausmės skyrimą.

Numatoma, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas galėtų skirti intensyvią priežiūrą, priklausomiems asmenims bausmės vykdymą galėtų atidėti, tik kai šie sutiktų gydytis priklausomybės ligas, be to, galėtų įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat numatoma galimybė skirti bausmės vykdymo atidėjimą, kai bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, išskyrus labai sunkių nusikaltimų atvejus. Teismą norima įpareigoti pagrįsti sprendimą, kai asmuo pripažįstamas recidyvistu.

REKLAMA

Projektu siūloma, kad sudedant ar keičiant bausmes viena laisvės atėmimo diena prilyginama nebe dviem, o trims laisvės apribojimo dienoms, viena arešto para prilyginama nebe dviejų, o šešių minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio baudai, nebe šešioms, o dvylikai viešųjų darbų valandų.

Viena laisvės apribojimo diena prilyginama nebe trims, o keturioms viešųjų darbų valandoms, nebe vieno, o dviejų MGL dydžio baudai. Taip pat vieno MGL dydžio bauda prilyginama nebe šešioms, o dviem viešųjų darbų valandoms.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įtvirtintas MGL dydis siekia 50 eurų.

Seimui teikiamame pakete siūloma juridiniams asmenims skiriamos bausmės baudos dydį susieti su jų pajamomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įtvirtinta maksimali 5 mln. eurų bauda juridiniam asmeniui apriboja teismo teisę skirti teisingą bausmę. Tokią nuostatą būtina keisti taip, kad už nusikaltimus būtų baudžiama proporcingai“, – sakė E. Dobrowolska.

Pavyzdžiui, pagal projektą, jeigu nusikaltimą įvykdžiusio juridinio asmens pajamos per metus viršija 15 mln. eurų, jam būtų skiriama nuo 3 iki 15 proc. metinių pajamų bauda.

Taip pat projekte numatyta įtvirtinti naujas baudžiamojo poveikio priemones tik juridiniams asmenims: tai būtų visuomenei naudingi darbai, draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti paramą, subsidiją ar dotaciją, draudimas reorganizuotis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministrės teigimu, šiuo metu juridiniams asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė nėra taikli.

„Norėtųsi suteikti gaires teismui ir kuo daugiau įgalinti, kad kuo mažiau bausmių būtų standartizuotos ir teismas kuo labiau galėtų jas individualizuoti“, – Seime sakė E. Dobrowolska.

Be to, būtų privalu nuosprendžius dėl juridinio asmens padaryto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo privalomai skelbti per visuomenės informavimo priemones.

Pataisos numato ir galimybę uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, panaikinti veiklos, kurią vykdant padaryta nusikalstama veikla, licencijas ir leidimus.

Projekte siūloma nustatyti, kad užsieniečiai, kitoje šalyje padarę sunkų ar labai sunkų nusikaltimą lietuviams, galėtų būti teisiami Lietuvoje, jei nusikaltimo padarymo vietos valstybė arba kaltininko pilietybės valstybė atsisako arba nevykdo baudžiamojo persekiojimo.

REKLAMA

Už privertimą lytiškai santykiauti, neteisėtą disponavimą narkotikais nepilnamečius norima bausti nuo 14 metų, o ne nuo 16-os, kaip yra šiuo metu.

Teisingumo ministerija tikisi, kad siūlomi pakeitimai leis užtikrinti, jog iki 2030 metų vidutinis laisvės atėmimo terminas sutrumpėtų iki penkerių metų. 2021 metais jis siekė septynerius metus.

Be to, iki 2030-ųjų siekiama sumažinti realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių iki 140 žmonių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų