Vienai gražiausių komandinių sporto šakų – tinkliniui Lietuvoje – aštuoniasdešimt. Solidus amžius, spalvinga istorija ir kukli, tačiau optimistinė šiandiena.
Atrodytų, pačios gamtos lietuviams skirta žaisti tinklinį. Tiek daug turime (ir visada turėjome) dailiai nuaugusių aukštų žmonių, kurie galėtų kalnus nuversti šioje erdvėje. Bet didžioji dauguma aukštaūgių pasuka vieninteliu gerai išmintu taku, vedančiu į krepšinį.
Nors ir mūsų tinklininkai spėjo parodyti savo stiprybę. Rusų okupacijos metais Kauno „Dinamo“ komandos moterys ir garsiosios Vilniaus „Kuro aparatūros“ vyrai Lietuvai atstovavo aukščiausio lygio čempionatuose.
Ilgai laukta knyga
Praėjusį šeštadienį Kaune, Lietuvos kūno kultūros akademijoje, šalies tinklininkų šeima šventė savo jubiliejų. O iškilmių išvakarėse Vilniuje, Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD), buvo pristatyta sporto žurnalistės Marytės Marcinkevičiūtės ir socialinių mokslų habilituoto daktaro Povilo Tamošausko knyga „Lietuvos tinklinis“.
Joje visa šios sporto šakos istorija – nuo orasvydžio, vėliau pervadinto tinkliniu, iki šių dienų. Solidžioje knygoje pristatyti iškiliausi Lietuvos tinklinį kūrę bei garsinę žmonės. Gražiai parengtame nemažos apimties leidinyje svarbūs ne tik tekstai – iškalbingos ir juos papildančios nuotraukos. Jų gausa bei įvairovė labai puošia knygą.
Ilgai šios sporto šakos gerbėjų lauktas leidinys sudarytas iš keturių skyrių: „Nuo orasvydžio iki tinklinio“ 1929-1945 m., „Taisyklės keičiasi, tinklinis populiarėja“ 1945-1964 m., „Patyrę treneriai, gabus jaunimas“ 1965-1990 m., „Tinklinis nepriklausomoje Lietuvoje“ 1990-2009 m.
Juos apakino valdžia
Per knygos pristatymą viena jos autorių M. Marcinkevičiūtė užsiminė, jog „Lietuvos tinklinis“ buvo parengtas spaudai jau prieš dvylika metų. Tačiau tada buvo itin sunkūs laikai. Tinklinis pamažu artėjo į užribį. O labiausiai iš jo pasityčiota, kai KKSD ėmė vadovauti krepšininkai. 1997 metais KKSD generaliniu direktoriumi buvo paskirtas olimpinis čempionas, dabar Vilniaus vyrų krepšinio komandą treniruojantis Rimas Kurtinaitis.
Į Sportinių žaidimų programos direktoriaus kėdę jis pasodino savo draugą Mindaugą Lukošių, buvusį krepšininką, vėliau – krepšinio trenerį. 1998 metais jų „dėka“ salės (klasikinio) tinklinio statusas tapo niekinis, o vos kelerius metus mūsų šalyje gyvavęs paplūdimio tinklinis buvo paskelbtas prioritetiniu sportu.
Pirmiausia tai atsispindėjo per pinigus. Tais metais iš juokingos Lietuvos tinklinio federacijai (LTF) skirtos sumos – 130 tūkstančių litų – KKSD vadovybė paplūdimio tinkliniui skyrė net 85 tūkstančius. Kodėl? Todėl, kad R. Kurtinaičio ir M. Lukošiaus bičiulis iš gintarinio pajūrio Audronis Macius vadovavo Lietuvos paplūdimio tinklinio draugijai (tai atskiras juridinis asmuo, nesusijęs su LTF).
Taigi į valdžią atėję du krepšininkai be jokių skrupulų įstūmė salės tinklinį į dar gilesnę duobę, o apie jį nieko neišmanančiam paplūdimio tinklinio mėgėjui A. Maciui jie padėjo sėkmingai spręsti verslo klausimus smėlio aikštelėje. Beje, šis mėgėjas dar sugebėjo įtikinti R. Kurtinaitį ir M. Lukošių, kad paplūdimio tinklininkai gali iškovoti olimpinius kelialapius į Sidnėjaus žaidynes.
Salės tinklinio specialistams tokie KKSD vadovų veiksmai ir svaičiojimai labiau priminė anekdotą. Tai – irgi tinklinio istorija. Knygoje šių faktų nėra. Tačiau pamiršti jų nevalia. Jau vien dėl to, kad žinotume, jog ne kiekvienam garsiam krepšininkui galima patikėti Lietuvos sporto vairą.
Viskas stoja į savo vietas
Tačiau pamažu viskas stoja į savo vietas: nevykusių sporto „reformų' sugniuždyti tinklinio specialistai vėl grįžta į savąją sporto šaką, šalyje įkurta Studentų tinklinio lyga, ką tik šauniai paminėtas tinklinio aštuoniasdešimtmetis. O ta proga išleista knyga „Lietuvos tinklinis“ nudžiugins kiekvieną sporto gerbėją, nes ji tikrai nenuobodi.
Jau vien dėl to, kad joje pristatomos neeilinės asmenybės – Lietuvoje išugdyti olimpiniai čempionai Liudmila Meščeriakova–Buldakova ir šviesaus atminimo Vasilijus Matuševas, pasaulio ir Europos čempionė Marytė Batutytė–Tatarūnienė, Lietuvos moterų rinktinės kapitonė, vėliau išgarsėjusi kaip satyrikė Vytautė Žilinskaitė ir daug kitų iškilių žaidėjų bei trenerių.
Jūratė Žemaitytė
