Paminklo toje vietoje, kur buvo Vilniaus Didžioji sinagoga, kūrimu kol kas rūpinamasi formaliai - tuo turinti užsiimti koordinacinė komisija dar neposėdžiavo.
Tai BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Valdininkas pats priklauso pernai Vyriausybės sudarytai Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos vykdymo koordinacinei komisijai.
Pasak V.Karčiausko, idėja pastatyti vietoje sovietmečiu sunaikintos sinagogos paminklą siekia 2002-uosius metus. Tada buvo sudaryta geto atkūrimo koordinacinė taryba, po 6 metų ji pakeista į komisiją, tačiau ši kol kas nieko nenuveikė.
"Įtariu, kad esama finansinė padėtis sustabdė visus procesus ir dėl to, matyt, mes nesukviečiami", - BNS sakė V.Karčiauskas.
Pirmadienį su litvakais diskutavęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius užsiminė apie galimybę ateityje atstatyti Vilniaus Didžiąją sinagogą.
"Matau tokią gražią viziją. Jeigu jau atstatome Vilniuje Valdovų rūmus, tai tikra Vilniaus istorija turėtų būti pagerbta atstatant žydų bendruomenei ir visai Lietuvos istorijai svarbius paminklus, tame tarpe ir Didžiąją sinagogą", - žurnalistams sakė A.Kubilius.
Tačiau koordinacinei komisijai nėra pavesta užsiimti sinagogos atstatymu. Sudarant ją, buvo planuojama nugriauti netoli Vokiečių gatvės, buvusios sinagogos vietoje, esantį darželį ir sukurti, anot V.Karčiausko, "nuo žemės pakeltą sinagogos kontūrą".
"Nėra poreikio atkurti labai brangiai kainuojantį objektą - pilnai pakanka vienos pagrindinės sinagogos žydų bendruomenei. Antra, vieta yra gerokai pakitusi: anksčiau nebuvo dabartinių namų, gatvės buvo kitaip orientuotos", - sumanymo motyvus aiškino valdininkas.
Pasak jo, tokio paminklo idėją iškėlė Izraelio architektai.
Žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius po susitikimo su premjeru taip pat sakė manąs, kad bent artimiausioje ateityje sinagogos atstatymo projektas yra nerealus, nes jam įgyvendinti trūktų lėšų.
"Manau, kad ji turi būti įamžinta simboliškai. Tai būtų geras dalykas, bet dabar tikrai ne laikas. Daug metų apie šį projektą kalbama, bet manau, kad tai nerealu. Turi būti kažkoks simbolis - kolona ar kažkas panašaus, arba bent galima kaip kituose miestuose rūsį atstatyti", - sakė S.Alperavičius.
Didžioji Vilniaus sinagoga, veikusi nuo 16 amžiaus pabaigos iki Holokausto, buvo svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras. Vėliau sinagoga nukentėjo karų ir gaisrų metu, ypač nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Didžiąją Vilniaus sinagogą visiškai sunaikino sovietinė valdžia.
