Diskusijos apie tai, ar talentais gimstama, ar tampama, paprastai baigiasi sutarimu, kad jaunam muzikui reikia ir įgimtų sugebėjimų, ir juodo darbo, žinių bei pripažinimo, kuris pasiekiamas dalyvaujant tarptautiniuose konkursuose. Apie jaunus žmones, kurie nelengvai kopia į pripažinimo viršūnes, kalbėjomės su Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovu Gintaru Rinkevičiumi, kurio iniciatyva šį vakarą sostinės Kongresų rūmuose prasideda koncertų ciklas “Jaunųjų talentų galerija".
- Pažvelgę į Jaunųjų talentų ciklo, kuris tęsis visą koncertinį sezoną, programą matome, kad orientuojamasi į jaunuosius atlikėjus iš užsienio šalių. Kodėl gi matysime ne savų, lietuviškų, o daugiau svetimų talentų galeriją?
- Todėl, kad norime supažindinti Lietuvos publiką su tais jaunais žmonėmis, kurie yra pasiekę labai rimtų laimėjimų pasaulyje. Juos būtų galima, ko gero, vadinti virtuozais ar jaunaisiais genijais. Vienas iš dalyvių - lietuvis 20 metų pianistas Lukas Geniušas, kurį pamatysime kiek vėliau. Nemažą tarptautinių konkursų apdovanojimų kraitį turintis keturių kartų muzikų dinastijos atstovas, Lietuvos muzikos akademijos profesoriaus ir vieno žymiausių mūsų pianistų Petro Geniušo sūnus šiomis dienomis dalyvauja labai atsakingame tarptautiniame Frederiko Šopeno pianistų konkurse Varšuvoje ir yra iš pusantro šimto pretendentų patekęs į antrąjį turą. Beje, šiemet jaunasis atlikėjas jau yra pelnęs aukso medalį XV tarptautiniame Ginos Bachauer konkurse.
Netrukus išgirsime ir kitą jauną talentą - Vokietijoje Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje besimokantį pianistą Gintarą Januševičių, kuris ypač sėkmingai pasirodė šių metų gegužės mėnesį vykusiame konkurse Maljorkos Palmoje, kur laimėjo pirmąją vietą. Šalia piniginio prizo jam buvo suteikta galimybė net dvejus metus rengti koncertinį turą Ispanijoje.
Kūrybiniai mainai svarbūs visose meno srityse. Mes norime girdėti užsienio talentus, o mūsiškiams jauniems ir prityrusiems muzikams labai svarbu parodyti save pasauliui. Dažnai jaunatviška energija ir atlikėjų charizmatiškumas gali suteikti daugiau žavesio net negu didelius honorarus gaunančių žvaigždžių pasirodymai. Antra vertus, mūsų publika kartais eina pasiklausyti populiarių muzikos klasikos kūrinių, ne kiekvienam ir svarbu, kas juos atlieka, o kaip atlieka. Štai kad ir dešimties labai svarbių muzikinių konkursų, tarp jų ir vadinamojo smuikininkų “Oskaro" (Maskvoje vykusio N.Paganinio konkurso) laureatės 24 metų Lenos Semionovos atliekami N.Paganinio, M.Ravelio, F.Mendelsono, F.Vaksmano kūriniai labai sudėtingi. Tuo šiandien publika galės įsitikinti.
- Jauniesiems atlikėjams, kurie laimi prestižinius konkursus Rusijoje ir kitose šalyse, skiriamos didžiulės premijos. O kaip vertinate pas mus vykstančius muzikinius konkursus?
- Rusijoje ir kitose šalyse konkursams skiriamas deramas dėmesys ir muzikantai labiau vertinami. Ačiū Dievui, kad Lietuvoje kažkokiu būdu dar gyvi M.K.Čiurlionio, B.Dvariono muzikos konkursai, kad kažkokias, nors ir labai menkas subsidijas iš valstybės jų rengėjai dar gauna. O ko trūksta, rengėjams ir vadybininkams pavyksta prisidurti iš muzikos gurmanų, turtingesnių verslininkų. Kultūra valdžiai, deja, seniai yra podukros vietoje ir reikalai ne gerėja, o tik blogėja. Palyginti su kitomis ūkio sritimis, ne kažin kiek materialinės naudos iš jos išspausi, bet dvasinio pasitenkinimo ir gėrio per akis. Mėginsiu būti optimistu ir tikiuosi, kad naujam kultūros ministrui galbūt pavyks geriau įrodyti valdžios vyrams, kad be kultūros mes rizikuojame tapti niurzglių ir dvasios elgetų tauta.
- Jūsų paties dukros, jau gana gerai žinomos muzikos atlikėjos, mokslus baigė Maskvoje. Kaip žinoma, Maskva ir Sankt Peterburgas, kuriame mokėtės ir jūs, nuo seno yra prestižinės muzikų kalvės. O štai įdomu, ar patartumėte gabiam jaunimui mokytis ir siekti karjeros Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje?
- Kai mano dukros Rūta ir Saulė iš pirmosios santuokos siekė tapti muzikėmis, aš buvau dar labai jaunas ir nekilo klausimas, ar verta joms pasukti nelengvu artistų keliu. Maskvą jos pasirinko pačios, žinodamos, kad ten aukščiausios klasės pedagogai, o iš dalies ir dėl to, kad niekas nesakytų, jog tėvelis turi įtakos muzikos sferose. (Šypsosi.) O dabar aš svarstau visus už ir prieš, ar mano vaikams iš antrosios santuokos apskritai verta rinktis tą sunkiai uždirbamą muziko duoną. Ne tiek daug yra dainininkų, smuikininkų ar pianistų, tapusių tarptautinių konkursų laureatais, ir tokių, kurie daug koncertuoja kitose šalyse, kur mokami dideli pinigai. Kad pakviestų jauną talentą į prestižines pasaulio scenas, reikia būti laimėjusiam daug tarptautinių konkursų. Konkurencija yra didžiulė. Į tarptautinius konkursus patenka tik patys talentingiausi ir atkakliausi. Kad jaunas žmogus pasiektų didelės karjeros muzikoje, reikia ir didžiausio talento, ir atkaklaus darbo, nemažai pinigų.
Reikia, kad kas nors iš gabaus vaiko šeimos pasiaukotų jo talentui tobulinti. Esu įsitikinęs, kad neužtenka vaiką išleisti į M.K.Čiurlionio meno mokyklą ir palikti likimo valiai, manau, kad reikia važiuoti į Maskvą, Berlyną ar Niujorką, gyventi kartu su juo, jam padėti.
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
