REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pagalbos milijonų medžioklė

Atliekami patikrinimai ir dėl viešųjų pirkimų

Pagalbos telefono 112 efektyvus veikimas popieriuje sutvarkytas, o valdžia aiškinasi, kam reikėjo papildomus 20 mln. litų sukišti į alternatyvaus privataus ryšio kūrimą. Kaip rašė „Balsas.lt savaitė“, jau kelerius metus beviltiškai stringant Bendrojo pagalbos centro numerio 112 diegimui, „ištirpstant“ ir naujai atgimstant prekes ir paslaugas teikiančioms firmoms, apsukrūs verslininkai, susitarę su Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių vadovais, per porą metų išsiurbė beveik 20 mln. Privalomojo sveikatos draudimo fondo litų. Viešumas padėjo šiek tiek apmalšinti apetitą.

Pagalbos telefono 112 efektyvus veikimas popieriuje sutvarkytas, o valdžia aiškinasi, kam reikėjo papildomus 20 mln. litų sukišti į alternatyvaus privataus ryšio kūrimą. Kaip rašė „Balsas.lt savaitė“, jau kelerius metus beviltiškai stringant Bendrojo pagalbos centro numerio 112 diegimui, „ištirpstant“ ir naujai atgimstant prekes ir paslaugas teikiančioms firmoms, apsukrūs verslininkai, susitarę su Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių vadovais, per porą metų išsiurbė beveik 20 mln. Privalomojo sveikatos draudimo fondo litų. Viešumas padėjo šiek tiek apmalšinti apetitą.

REKLAMA

Laikinai apslopo?

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis „Balsas.lt savaitei“ patvirtino, kad apetitai šioje srityje kiek apslopo. „Su vidaus reikalų ministru (Dailiumi Barakausku – „Balsas.lt savaitė“) pasirašėme memorandumą` dėl numerio 112 bendro vystymo. Tuo pat metu atliekami patikrinimai ir dėl kai kurių viešųjų pirkimų kai kuriose GMP. Patikrinimus atliekame tiek mes, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Generalinė prokuratūra. Tai daroma ministerijos iniciatyva“, – nurodė ministras, konkrečiai atsisakydamas įvardyti, kurios būtent GMP stotys susilaukė pareigūnų dėmesio.

Ta proga primename, kad nuo 2011 metų pavasario iki 2013 metų vasaros Lietuvos greitosios medicinos pagalbos stotys (GMP) iš UAB „Dekbera“, kurioje dirba vos keli asmenys, įsigijo paslaugų už beveik 20 mln. litų. Tai dispečerinė įranga, mobiliojo spec. ryšio (Tetra) nuoma, mobiliųjų brigadų valdymas, skambučių priėmimas iš BPC numerio 112 ir t.t. Įdomu tai, kad Šiaulių, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos, Alytaus, Jonavos GMP Tetra tinklą iš bendrovės nuomojasi trejiems metams. Vėliau, suprantama, reikės naujų konkursų, pirkimų ir milijonų. Vilniaus GMP Tetra terminalus „Dekbera“ irgi aptarnaus 36 mėnesius, tad jau šiemet reikės naujų sutarčių. Žinoma ir tai, kad 2012 metų gegužę Vilniaus GMP vadovas Tadeušas Rodz ilsėjosi saulėtoje Kuboje kartu su šios įmonės pagrindiniu akcininku ir vadovu Albertu Dekinu. Vėliau, „Balsas.lt savaitės“ žiniomis, buvo ir kelionė į Izraelį.

REKLAMA
REKLAMA

Nors T. Rodz vadovauja institucijai, kuri naudoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas ir turėtų būti viešų ir privačių interesų deklaracija, tai, kaip rodo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos duomenų bazė, iki šiol nėra padaryta.

REKLAMA

V. P. Andriukaitis, paklaustas. ar minimi tyrimai yra susiję su bendrove „Dekbera“, teigia: „Tai ne tik su „Dekbera‘, bet ir su „Dekbera“ tame tarpe.“

Atmeta kritiką

Tiesos ministro žodžiuose yra – paskaičius Vilniaus ar Kauno GMP viešųjų pirkimų planus, tokių didelių užpirkimų šiems metams nenumatyta.

Generalinė prokuratūra 2014 metų sausį išties pradėjo tyrimą dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo Sveikatos apsaugos ministerijai vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su greitosios medicinos pagalbos automobilių parko atnaujinimu. Kaip portalui balsas.lt patvirtino Generalinės prokuratūros komunikacijos skyriaus viršininkė  Elena Martinonienė, visus reikalingus veiksmus kol kas numatoma atlikti iki liepos pirmos dienos, tačiau įtarimai dar nėra niekam pareikšti.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto ministro triumfas kol kas nedaro įspūdžio jo oponentams, kurie jaučiasi absoliučiai teisūs, o į jo grasinimus teisėsaugos vėzdu atsako pašaipomis.

Vilniaus GMP vadovas T. Rodz kritiką, susijusią su alternatyvaus valstybiniam tinklo naudojimu, atmeta. „Jokia teisėsauga niekuo nesidomi. Kiek žinau, buvo atėjusi valstybės kontrolė, bet ten nėra nieko tokio, kas galėtų dominti teisėsaugą. Visa tai yra išpūstas burbulas“, – sakė T. Rodz, komentuodamas ministro užuominas. Pasak jo, numerio 112 reikalingumo niekas nekvestionuoja, o privatus ryšys yra tiesiog efektyvesnis. „Jis yra geras pasienyje, kur įrengtas už Šengeno lėšas. Visoje kitoje Lietuvos teritorijoje dar reiktų investuoti, kiek aš domėjausi, bent 150 milijonų litų. <...> Mes turime dvigubą apsaugą – yra ir radijo ryšys, ir internetas. Gauname sms žinutę apie savo mašiną, pranešančią, ar ji laisva, ar užimta. Valdiškame ryšyje to nėra. <...> „Dekberos“ vadovą pažįstu, bet konkursas buvo tarptautinis, atitiko visus reikalavimus – kokie dar ten asmeniniai ryšiai?“ – stebėjosi jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot Vilniaus GMP vadovo, tos GMP stotys, kurios neperėjo į privatų „Dekberos“ tinklą, – dirba neefektyviai. Marijampolės GMP, T. Riodz teigimu, – daugybė atvejų, kai praranda ryšį, neatvyksta laiku ir negali gaivinti žmonių. „Jie tiesiog slepiasi už Bendrojo pagalbos centro pečių, šis jiems žada ir nieko nepadaro“, – šaiposi direktorius.

Brangiau reiškia geriau?

Tiesa, Vilniaus GMP dirbanti medikė, nepanorusi skelbti savo pavardės, teigia, kad ne viskas taip gražu ir brangiame privačiajame tinkle. „Tai yra mitas. Nei tas ryšys koks nors superinis, nei ką. Sutrikimų būna beveik kasdien. Manau, tai labiau susiję su piniginiais interesais, negu efektyvumu. Po jūsų publikacijos direktorius nervingai rūkydamas niršo: „Negi aš turėčiau deklaruot, jei man kelionę pastatė.“

REKLAMA

Marijampolės GMP vadovas Alvydas Dirsė, kitados nutraukęs ryšio nuomos konkursą, kurį turėjo (kaip ir visus kitus) laimėti „Dekbera“, į tai atkerta paprastai – privati bendrovė tą pačią paslaugą teikia keleriopai brangiau. „Viskas labai paprasta. Mūsų brigados ryšio paslaugos per mėnesį kainuoja 70–80 litų. Privatininkas, dėl ko ir nutraukiau konkursą, tą patį teiktų už 500–600 litų. Štai jums ir atsakymas. O dėl paslaugos kokybės, tai čia dar klausimas – kas geriau. Vilnius labai giriasi elektroniniu signalu, kad mašina laisva ar užimta. Ir išeina taip, kad, gavę automatiškai signalą apie laisvumą, siunčia mašiną į 70 ar 80 kilometrų atstumą, neretai visai į kitą rajoną“, – šaipėsi jis.

REKLAMA

Situacija išties įdomi tuo, kad pagrindinė kova vyksta net ne dėl numerio 112 ar 113 administravimo, o dėl pinigų srautų. Vilniaus GMP, pavyzdžiui, aptarnauja Širvintas, o Kauno GMP yra perėmusi Vilkaviškį. A.Dirsė tokį paradoksą aiškina paprastai. „Pasakysiu atvirai – kai kurie labai dideli ir įtakingi veikėjai Sveikatos ministerijoje taip patvarkė, kad visi gali jungtis prie ko nori. Logiška būtų centralizuoti GMP stočių darbą pagal apskritis, bet yra kitaip. Jei Vilnius geriau pažįsta Zarasų rajoną ir geriau žino, koks kaimas kurioje pusėje, tebūnie. Bet taip, kaip rodo praktika, nėra. <...> Čia yra dideli pinigai ir milžiniškas suinteresuotumas. Reikalavimai dispečerinėms dar ministro Raimundo Šukio laikais surašyti taip, kad juos atitiktų tik „Dekbera“ ir dar viena Kauno firma, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie kolegą iš Marijampolės Vilniaus GMP vadovas T. Roidz kalba nelabai rinkdamasis žodžius. „Tai nelabai sveikas žmogus. Jis ir asosciacijos (GMP stočių asocicacijos, - balsas.lt) posėdžiuose kalba kažkokiomis užuominomis. Sunkiu pasakyti, kas jo galvoje. Apie kokius 500-600 litų už automobilį jis kalba? Daugių daugiausiai išeina 150 - 200 litų."

Kad ir kaip ten būtų, ne „Dekberos“ ryšio zonoje kol kas lieka tik Panevėžio, Marijampolės ir Utenos apskritys– ir tarsi su apkarpytomis teritorijomis, o išsinuomoto tinklo sutartys gali būti pratęstos, nes paprastai GMP direktoriai savo postuose išsilaiko gerokai ilgiau nei ministrai, juolab kad po prezidento rinkimų Vyriausybė iš naujo pereina prezidento filtrą. Maža to, faktas lieka faktu – Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) bent porą milijonų litų, skirtų numeriui 112 diegti, Europos Sąjungai teko grąžinti. Šįkart abiejų ministrų memorandumas žada, kad viskas bus integruota ir sutvarkyta iki 2016 metų. Gal.

REKLAMA

TIK FAKTAI:

2014 metų sausį į Generalinę prokuratūrą dėl pirkimo, kurį vykdant Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) teko grąžinti beveik 2,3 mln. litų Europos Sąjungos paramos, praėjusią savaitę kreipėsi sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis. Jis prokurorų paprašė įvertinti, ar yra teisinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt netinkamų Bendrojo pagalbos centro tarnautojų veiksmų, kurie esą galėjo sutrukdyti laiku įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą.

SAM teigimu, jai 2007 metais sprendžiant dėl greitosios medicinos pagalbos įrangos įsigijimo BPC deleguotas ekspertas parengė ir tikslino reikalingos įsigyti įrangos techninę specifikaciją ir programinės įrangos reikalavimus, dalyvavo jos pirkimuose ir teigiamai įvertino du įrangos pirkimus. Kaip aiškina SAM, minėta greitosios medicinos pagalbos automobilių kompiuterių ir GPS (buvimo vietos nustatymo) bei programinė įranga dėl savo nesuderinamumo su projekto lėšomis įsigytais GMP automobiliais bei dėl to, kad laiku nebuvo įdiegta BPC kuriama bendra sistema, turėjo būti iškomplektuota ir perduota kitoms greitosios medicinos pagalbos stotims.

Valstybės kontrolė, kartu su Centrine projektų valdymo agentūra dėl pažeidimų šiame pirkime įpareigojo SAM grąžinti 2 mln. 299 tūkst. 500 litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų