Ilgasis šventinis savaitgalis buvo itin darbingas – per dieną pacientų sulaukta daugiau nei įprastai, P. Ukso teigimu, pasiektas ikikarantininis lygis, mat šiuo laikotarpiu žmonės rečiau kreipiasi į specialistus.
„Traumatologams darbo padaugėjo, pasiekėm ikikarantininį lygį, tai iki šimto pacientų per parą aptarnauta. Vakar buvo 101 pacientas. Imant dviejų savaičių laikotarpį, vidutiniškai būdavo iki 70 pacientų, pavienėmis dienomis daugiau. Per ilgąjį savaitgalį, imant šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį, buvo 71, 94 ir 101 pacientai“, – apie šventinio laikotarpio skaičius kalbėjo gydytojas.
Nors guldyti į ligoninę prireikė nedidelę dalį pacientų, daugeliui prireikė gipsavimo arba žaizdos susiuvimo. Šventiniu laikotarpiu pasitaikė nemažai neblaivių asmenų su traumomis.
„Iš viso paguldyta nebuvo daug, daugiausiai 12 per dieną, bet su visais turėjom darbo. Nemažai buvo išgėrusių pacientų, daug žaizdų, vienas kitas suicidinis pacientas, tai vėlgi žaizdos. Tos traumos buvo rimtos, nes žmonės nesikreipia be pagrindo į skubios pagalbos skyrių, vis dėlto, kažkiek bijo koronaviruso.“
Padaugėjo susižalojimų
Itin sunkių traumų per ilgąjį savaitgalį itin daug nepasitaikė – hospitalizacijos prireikė 4 pacientams, kurie susitraumavo krisdami iš didelio aukščio ar autoįvykių metu.
„Žmonės, kuriuos mes hospitalizuojam, jiems reikalingas gydymas. Guldom ypač nukentėjusius, su politraumomis, kurias sukelia didelės jėgos poveikis – eismo įvykis arba kritimas iš didelio aukščio. Per savaitgalį buvo 4 sunkios politraumos. Tai buvo daugiausiai ne eismo įvykiai, o kritimai iš aukščio“, – kalbėjo P. Uksas.
Kitiems pacientams hospitalizacijos neprireikė, tačiau visos traumos ir žaizdos nebuvo lengvos: „Pacientai, kurie išleisti namo, nebuvo su lengvomis traumomis. Apsikritai, paskutiniu laikotarpiu praktiškai visi traumatologiniai pacientai reikalauja vienokio ar kitokio dėmesio. Ar tai būna žaizdos, ar lūžiai. Dažniausiai vienokia ar kitokia imobilizacija ar žaizdos susiuvimas yra būtinas.“
Skaičiai rodo, jog padaugėjo žaizdų, tačiau gydytojas patikina, jog pavasarį jos dažnesnės dėl prasidėjusių ūkio darbų, kurie atliekami neatsargiai, nesaugant savęs ar neįvertinus galimybių.
„Buvo daug žaizdų, ir, na, vis dėlto, lūžių. Skirtumas, lyginant su praėjusiomis savaitėmis, kad padaugėjo žaizdų. Gal jau pradėjo kažkokius darbus namuose, krapštytis sode, nes pavasarį visą laiką tų žaizdų būna daugiau negu žiemos laikotarpiu. Pavasarį dėl ūkio darbų jų atsiranda daugiau – tai yra pjovimas pjūklais, diskiniais šlifuokliais. Tai yra, įvairūs ūkio ir sodo darbai, kurie atliekami neatsargiai“, – aiškino gydytojas.
Per šventes padaugėja neblaivių pacientų
Pastebima, jog atėjusios šventės į skubios pagalbos skyrių atsiunčia daugiau neblaivių asmenų. Tiesa, jie nebūtinai yra su trauma – kartais atgabenami vien dėl to, jog yra neblaivūs.
„Iš principo, ne visi jie yra trauminiai pacientai, dažnai jie atvežami dėl pačio neblaivumo fakto – rasti gulintys ant žemės, kažkur stotelėj užmigę ir taip toliau. Jų padaugėja standartiškai per šventes ir per visas socialines išmokas. Mes galime numanyti, kad toksikologinis srautas bus didesnis tada, kai bus socialinės išmokos ir po jų neblaivių pacientų būna daugiau, kaip ir per visas šventines dienas, visiškai nesvarbu, kokias“, – kalbėjo P. Uksas.
Neretai pasitaiko atvejų, kai dėl alkoholio vartojimo asmenys nukenčia konfliktų metu ir su žaizdomis keliauja į skubios pagalbos centrą: „Šventiniu laikotarpiu atvyksta su žaizdomis nuo stiklų, peilių ir kitų aštrių daiktų, tai yra konfliktinės situacijos. Išgėrus, kai dar yra pasitelkiami tokie įrankiai, žaizdų visą laiką būna daugiau.“
Išgėrę asmenys patiria ir lūžius standartinėse vietose – lūžta čiurnos, keliai ar delnakauliai, tačiau pasitaiko ir kaukolės traumų, o nustatyti, ar nepažeistos smegenys, būna sudėtingiau.
„Išgėrusiems žmonėms pasireiškia plaštakos traumos, tai yra nuo smūgių į kažką kumščiu, tada lūžta delnakauliai. Taip pat keliai, čiurnos. Na, nugaros apatinė dalis dar krentant nuo kur nors.
Ir, aišku, neblaiviems žmonėms būdingi kaukolės sužalojimai – galvos žaizdos, hematomos, bet, kada žmogus yra išgėręs, dažnai prireikia atlikti kažkokius papildomus tyrimus, įvertinti, ar nėra galvos smegenų sužalojimo, vien tik dėl to, kad objektyviai surinkti duomenis iš girto žmogaus yra praktiškai neįmanoma. Jis ir šiaip neatlieka judesių koordinuotai, nepaeina tiesiai, tai negali aiškiai įvertinti neurologinės simptomatikos“, – aiškino gydytojas.
Su padidėjusiu neblaivių pacientų srautu, padaugėja ir nemalonių situacijų. Tiesa, šį savaitgalį ryškių pacientų išsišokimų nepasitaikė, tačiau šventiniu laikotarpiu jie būna dažnesni.
„Labai ryškių konfliktų, dėl kurių mane būtų informavę, nebuvo, susitvarkė kolegos. Bet visada šventiniu laikotarpiu daug girtų pacientų pas mus pasitaiko, tai konfliktų visada padaugėja“, – pasakojo P. Uksas.
Jaunimas į specialistus kreipiasi rečiau
Ilgąjį savaitgalį neapsieita ir be lūžių. Tačiau dėl jų dažniau kreipiasi vyresnio amžiaus asmenys, mat jiems įvairūs lūžiai yra žymiai pavojingesni ir dažnesni dėl vyresniam amžiui būdingų ligų.
„Jeigu vyresnio amžiaus žmonės, riešai ir dilbio kaulai yra tipinės lūžio vietos, taip pat šlaunikauliai. Jiems užtenka nugriūti ir jie dažnai dėl kaulų trapumo susilaužo šlaunikaulius ir tai jau skaitosi rimta trauma, dėl kurios reikia žmogų operuoti. Didžiausios traumos yra kritimas arba griuvimas iš savo ūgio“, – kalbėjo specialistas.
Nors amžiaus grupės neišskiriamos, tačiau pastebima, kad jaunimas dėl lūžių kreipias rečiau, nes traumos jiems didesnių pasekmių neturi, skirtingai nei vyresnio amžiaus žmonėms.
„Amžiaus grupių neišskiriam, bet daugiau turbūt vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas kreipiasi dažniausiai dėl smulkesnių žaizdų ir sužalojimų, bet šiuo laikotarpiu jie kreipiasi mažiau.
Dažniau ir stipriau sužaloti būna vyresnio amžiaus žmonės. Vėlgi, prie to prisideda osteoporozė, kaulų išretėjimas, o tai veda prie didesnių traumų. Vyresnių žmonių mechanizmas yra toks pats, kaip jauno žmogaus, tik jaunam žmogui tai dažniausiai nesukelia rimtesnių pasekmių, bet vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaiko lūžiai.“
