Rudenį surinktas derlius nuo seno garantuodavo išgyvenimą per ilgą žiemą, todėl žmonės, išmokę ne tik auginti, bet ir saugoti, perdavė šias žinias iš kartos į kartą.
Rudens dovanos ir jų saugojimo menas
Daržovių ir vaisių laikymas Lietuvoje nėra paprastas uždavinys. Mūsų klimatas permainingas: rudenys gali būti drėgni arba sausi, žiemos – šaltos, kartais be sniego, pavasariai – ilgi.
Ši aplinka lemia, kad tinkamai nesaugomas derlius greitai genda: pūva, raukšlėjasi, džiūsta ar pasiduoda ligoms. Todėl laikymo menas tapo neatsiejama ūkinės kultūros dalimi.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip laikyti pagrindines daržoves ir vaisius – bulves, morkas, burokus, kopūstus, svogūnus, česnakus, moliūgus, obuolius, kriaušes, slyvas ir kitas gėrybes. Taip pat pasigilinsime į jų ligas ir laikymo metu pasitaikančius gedimus, prevencijos priemones.
Kada nuimti derlių?
Vienas svarbiausių veiksnių – laikas. Jei daržovės ar vaisiai nuimami per anksti, jie dar nebūna sukaupę pakankamai maistinių medžiagų ir laikymo metu greitai suglemba. Jei per vėlai – gali būti pažeisti šalnų, susirgti puviniais.
Bulvės kasamos, kai lapai nudžiūsta ir gumbai sukietėja. Morkos ir burokai geriausiai laikosi, jei nuimami dar prieš didesnes šalnas. Obuoliai ir kriaušės skinami, kai pasiekia techninę brandą – lengvai atsiskiria nuo šakos, bet dar nėra pernokę.
Atranka ir paruošimas
Laikyti galima tik sveikus vaisius ir daržoves. Bet koks įtrūkimas, žaizda ar ligos požymis – puiki terpė puviniui. Todėl atranka yra esminis žingsnis.
Šakniavaisių lapai paprastai nupjaunami, paliekant trumpą kotelį. Obuoliai ir kriaušės turi būti ne nuplauti, bet nuvalyti sausi. Svogūnai ir česnakai turi būti gerai pradžiovinti.
Saugojimo sąlygos
Temperatūra. Daugumai šakniavaisių tinkamiausia 0–2 °C temperatūra. Obuoliai taip pat mėgsta artimą nuliui temperatūrą. Moliūgams reikia, kad būtų kiek šilčiau – apie 10–15 °C.
Drėgmė. Šakniavaisiams reikalinga didelė oro drėgmė – iki 90–95 proc., kad jie neišdžiūtų. Svogūnams ir česnakams, priešingai, reikia sausos aplinkos.
Tamsa. Bulvės turi būti laikomos visiškoje tamsoje, kad nesužaliuotų.
Vėdinimas. Vėdinimas būtinas visiems produktams – jis apsaugo nuo kondensato ir pelėsio.
Bulvės: lietuviškos virtuvės širdis
Bulvės užima ypatingą vietą mūsų racione. Jos naudojamos įvairiais pavidalais: virtos, keptos, troškintos, džiovintos. Tačiau laikymo metu jos gali sudygti, pradėti raukšlėtis ar pūti.
Dažniausios ligos :
- Sausasis puvinys. Bulvės susiraukšlėja, gumbai iš vidaus paruduoja.
- Drėgnasis puvinys. Bulvės ima skleisti nemalonų kvapą, minkštėja.
- Sidabrinė dėmėtligė. Ant odelės atsiranda sidabriškų dėmelių, bulvės praranda išvaizdą.
Nuimant reikia stengtis kuo mažiau pažeisti bulves. Laikyti 2–4 °C temperatūroje, 85–90 proc. drėgmėje. Svarbu užtikrinti visišką tamsą, nes šviesa sukelia solanino kaupimąsi. Tradicinis būdas – laikyti bulves supiltas į krūvas rūsyje, apklojant šiaudais.
Žemaitijoje bulves dažnai laikydavo vadinamuose bulviakasiuose – žemėje iškastose duobėse, uždengtose velėna. Dzūkijoje jas laikė rąstiniuose rūsiuose, kur būdavo itin drėgna, todėl šiaudai naudoti drėgmei reguliuoti.
Suvalkijoje bulves laikydavo vadinamuose sklepuose – žemėje iškastuose rūsiuose.
Morkos: saldus vitaminų lobis
Morkos jautrios puviniui, todėl laikymo metu pasitaiko:
- Juodasis puvinys. Viršūnės pajuoduoja, morkos sukietėja.
- Baltasis puvinys. Atsiranda baltų, pūkuotų apnašų.
- Pilkas puvinys. Sukelia pilką apnašą ir nemalonų kvapą.
Patartina nuimti prieš didesnes šalnas. Nupjauti viršūnes, kad jos netrauktų drėgmės. Laikyti dėžėse su drėgnu smėliu arba durpėmis. Reguliariai peržiūrėti atsargas.
Aukštaitijoje morkas laikydavo molinėse pintinėse, užpiltas smėliu. Suvalkijoje – supiltas į ilgas dėžes rūsyje, kad būtų patogu imti.
Burokai: atsparūs ir ilgaamžiai
Burokai laikomi viena ištvermingiausių daržovių, tačiau ir jiems būdingos ligos:
- Fomozė. Ant burokų atsiranda įdubusių dėmių.
- Juodasis puvinys. Sukelia audinių irimą.
Burokus kasti sausu oru, nupjauti lapus paliekant trumpą kotelį. Laikyti supiltus dėžėse su smėliu.
Dzūkijoje burokus laikydavo kartu su morkomis smėlio krūvose. Žemaitijoje buvo įprasta juos rauginti statinėse kartu su kopūstais.
Kopūstai: vitaminų bombos
Kopūstai itin jautrūs laikymo ligoms:
- Pilkas puvinys. Užpuola gūžes, lapai pradeda juoduoti.
- Juodasis puvinys. Sukelia lapų dryžius, gūžės suyra.
Saugojimui žiemai sodinti vėlyvąsias veisles. Nuimant derlių, ant kopūstų galvų palikti keletą apsauginių lapų. Laikyti sudėtus ant lentynų arba vėdinamose dėžėse. Rūsyje palaikyti 0–2 °C, vėdinimą.
Svogūnai ir česnakai: ir vaistas, ir maistas
Ligos:
- Svogūnų kaklelio puvinys. Pradeda pūti nuo viršūnės.
- Česnakų baltasis puvinys. Galvutės suminkštėja ir iš vidaus pradeda pūti.
Nuimant svogūnus ir česnakus negalima nupjauti prie pat galvutės. Palikite bent 20–25 cm stiebą. Su stiebu reikia gerai pradžiovinti bent mėnesį. Vėliau laikyti sausoje vietoje, supintus į kasas arba pintuose krepšiuose. Užtikrinti žemą drėgmę patalpoje.
Obuoliai: sodų karaliai
Ligos laikymo metu:
- Sandėliavimo puvinys. Sukelia rudą puvinį.
- Žalsvasis pelėsis. Atsiranda apnašos ant obuolių.
Obuolius rekomenduojama laikyti 0–2 °C temperatūroje, 90 proc. drėgmėje. Saugojimui atrinkite tik sveikus vaisius. Patariama obuolius vynioti į popierių arba sluoksniuoti su šiaudais.
Žemaitijoje obuolius laikydavo didelėse pintinėse rūsiuose. Dzūkijoje dažnai juos džiovindavo orkaitėje „obuolių riekučiais“.
Kriaušės, slyvos ir kiti vaisiai
Kriaušės laikosi trumpiau, slyvos dažnai džiovinamos.
Džiovinimo tradicija ypač gaji Dzūkijoje, o spanguolės ir bruknės laikytos statinėse su vandeniu – natūralus konservavimas.
Šiuolaikinės technologijos
Šiandien didieji ūkiai naudoja kontroliuojamos atmosferos saugyklas, kuriose reguliuojamas deguonies ir anglies dioksido kiekis. Tai leidžia obuolius ar kriaušes išlaikyti beveik iki vasaros. Tuo tarpu namų ūkiuose vis dar išlieka aktualūs tradiciniai metodai: smėlis, durpės, džiovinimas ir rauginimas ar marinavimas.
Derliaus saugojimas – daugiau nei praktinis darbas. Tai dalis kultūros, tradicijų ir gyvenimo būdo. Iš kartos į kartą perduoti papročiai – kopūstų ir agurkų rauginimas, morkų laikymas smėlyje ar svogūnų pynimas į kasas – šiandien derinami su moderniais sprendimais.
Tinkamai pasirūpinus derliumi, rudens gėrybės džiugina iki pat pavasario, o kartais ir iki vasaros pradžios. Tai liudija žmogaus sumanumą, gebėjimą gyventi harmonijoje su gamta ir išmintingai naudoti jos dovanas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
