Kol Pentagonas aiškinasi gėdingą slaptos informacijos nutekėjimą – Ukrainoje okupantai giriasi jau neva užėmę tris ketvirtadalius Bachmuto. O Rusijoje – sprogimai griaudi ir Belgorode, ir Maskvos centre.
Už kelių kilometrų nuo karščiausių mūšių esantis Časiv Jaras jau panašėja į kaimyninį Bachmutą. Okupantų sviediniai nuolat bombarduoja miestą. Dauguma vietinių jau išvyko. Likę – kaip stebuklo laukia humanitarinės pagalbos: „Verkiame dėkodami jiems. Ačiū, kad duoną veža. Bent kažką duoda. Kitaip nežinia kas būtų.“
O sprogimai, rodos, jau niekam nekelia nuostabos.
„Jau nekreipiame dėmesio. Bet būna visko. Kiekvienam savo sviedinys, savo kulka. Kas bus, tas bus“, – sako 50-metis savanoris Maksym.
Dėžes su produktais kraunantis Viktoras prieš dvi savaites dviračiu išvažiavo iš Bachmuto.
Viso to vargo kaltininkai džiaugiasi nušlavę dar vieną Ukrainos miestą nuo žemės paviršiaus. Bet ir toliau meluoja, neva viską sugriovė patys ukrainiečiai.
Donecko apsišaukėlių vadeiva Pušilinas giriasi, esą „Wagner“ samdinių pagalba trys ketvirtadaliai miesto jau okupantų rankose: „Wagner kariai išties rodo aukštus rezultatus...“
Ypač aukšti mirtingumo rezultatai siekiant pasistūmėti bent kelis metrus ukrainiečių aršiai ginamame mieste.
Sprogimai griaudi ir Rusijoje – pačiame Maskvos centre kažkas sprogo visai netoli Visuomenės rūmų. Žemėje liko keliasdešimties centimetrų dydžio duobė. O Belgorode į oro uosto tvorą, skelbiama, pataikė dronas su sprogmenimis.
Tiesa, dabar garsiau nei sprogimai Rusijoje ar Bachmute – per pasaulį ritasi Pentagono skandalo aidas. Mat iš nutekintų dokumentų – vis daugiau intriguojančios informacijos.
Anot „The Washington Post“, vasario 17 dieną itin slaptame dokumente aptariamas Egipto prezidento Abdelo Fatah Al Sisi pokalbis su šalies karine vadovybe, kuriame jis įsakė pagaminti 40 tūkst. raketų ir slapta perduoti jas Rusijai, kad apie tai nesužinotų Vakarų šalys.
Kitame dokumente – Amerikos karinė vadovybė abejoja Ukrainos kontrpuolimo sėkme. Esą Kyjivui dėl karių, technikos ir amunicijos stygiaus bus sunku pasiekti ženklių pergalių. Bet JAV karinė vadovybė tikisi, kad Ukrainai pavyks sunaikinti okupantų transporto jungtis su Krymu.
Vašingtonas tiesiogiai neatsako, ar dokumentai tikri, bet reakcija ir pareiškimai apie JAV nacionaliniam saugumui kilusį pavojų – palieka vis mažiau abejonių.
„Žinoma, jie atrodo tiesiogiai susiję su nerimu dėl nacionalinio saugumo ir žvalgybos. Tai akivaizdu“, – teigia JAV Nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby.
Ekspertai nutekinimą jau vadina skandalingiausiu per pastarąjį dešimtmetį. Pavyzdžiui, dokumentuose su žemėlapiais ir situacija fronte Ukrainoje – jautriausia ne pati informacija, o iš kur ji gauta.
„Dalis ten surinktos informacijos yra iš labai jautrių šaltinių, užsienio žvalgybos informacijos. Dar kenksmingiau – jei iš žmogiškų šaltinių. Taigi priešai aiškinsis, kaip JAV žvalgyba rinko informaciją, keis savo metodus, galimai medžios šnipus“, – sako Johns Hopkins Universiteto profesorius Thomas Ridas.
Anot ekspertų, tokio plataus spektro informaciją galėjo nutekinti savas žmogus.
„Nuoširdžiai atsakau į klausimą: mes nežinome kas. Ar mums tai kelia susirūpinimą? Po velnių, taip“, – tvirtina J. Kirby.
Skandalas tapo papildomu galvos skausmu ir Vašingtono sąjungininkams Europoje, kuriems ir be nutekėjusių dokumentų rūpesčių netrūksta.
Ypač, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vėl pažėrė skandalingų pareiškimų. Po šilto vizito Kinijoje, kurio metu Macronas gėrė su Xi Jinpingu arbatą, derėjosi dėl abipusių verslo santykių ir vos keliais sakiniais viešai užsiminė apie būtinybę Pekinui paprotinti Rusiją dėl karo Ukrainoje – Macronas interviu dienraščiams „Les Echos“ ir „Politico“ pareiškė: kad konfliktas dėl Taivano „ne mūsų“, tai yra ne Europos, kad bendrija neturi veltis į ne savo krizes ir neturi imti pavyzdžio iš JAV darbotvarkės arba Kinijos perdėtos reakcijos.
Interviu Macronas davė prieš savaitgalį Kinijos pradėtas Taivano izoliavimo pratybas. Antradienį Prancūzijos prezidentas pradėjo dviejų dienų vizitą Olandijoje. Hagoje jis sakys kalbą apie savo propaguojamos autonomiškos Europos viziją.
Bendrijos politikai, taip pat ir Lietuvos, kritikuoja Macrono retoriką ir ragina nekalbėti Europos vardu.
