Ketvirtadienį ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad susiklosčiusi padėtis pavojinga pačiai valstybei, nes sudarant prielaidas privačių interesų grupėms į savo rankas perimti visą šalies atliekų tvarkymo sistemą klibinami ir ekonominiai valstybės pamatai. Privatizavus šią sistemą, rašoma pranešime, nukentėtų visi Lietuvos gyventojai, nes mokesčiai už tvarkomas atliekas labai išaugtų.
Ministrui kelia nerimą, kad prieš trejus metus skirta ES parama – 450 mln. litų – gali būti nepanaudota, nes „iš savivaldybių įsteigtų dešimties regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) aštuoniems niekaip nepavyksta išjudinti proceso dėl sunkiai suprantamų priežasčių“. Ne mažiau „paslaptingos“, rašoma Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime, ir Vilniaus bei Kauno atliekų deginimo įmonių statybos aplinkybės.
V. Mazuronis: daugelis jaučia, kad vyksta negeri dalykai
„Nerimą kelia tai, kad lėšų panaudojimas stringa – galbūt dėl RATC-ų valdymo, gal dėl kitų priežasčių, bet iki šiol tik du centrai yra pasirašę sutartis, ir net juose ne viskas gerai. Pavyzdžiui, Alytuje dar nėra operatoriaus. Pridėjus tai, kas vyksta Vilniaus RATC-e (dėl galbūt neskaidrių konkursų – red. past.), ir ankstesnes istorijas, susijusias su atliekų deginimo gamyklomis Vilniuje ir Kaune, susidaro įspūdis, kad vyksta kova už galimybę perimti ir užvaldyti atliekų tvarkymo rinką“, – portalui balsas.lt sakė V. Mazuronis, paprašytas plačiau pakomentuoti, kas jam sukėlė tokį susirūpinimą, kad prašydamas pradėti tyrimą, kreipėsi net į kelias institucijas.
„Viena vertus, tai yra didžiuliai pinigai, nes jei Lietuva nesugebės deramai panaudoti 450 mln. litų investicijos, išlaidos guls ant visų Lietuvos piliečių pečių. Kita vertus – yra galimos korupcinės, nusikalstamos veiklos elementų. Tikiuosi, kad Generalinė prokuratūra, VSD ir STT atsakingai ištirs procesus, dabar vykstančius šalies atliekų tvarkymo sistemoje, ir užkirs kelią galimiems piktnaudžiavimams“, – balsas.lt sakė V. Mazuronis.
Paklaustas, ar jo kreipimasis į teisėsaugos ir kitas institucijas susijęs ir su grupės asmenų skundu Seimui bei Aplinkos ministerijai dėl galbūt neteisėtai išduotų licencijų kai kurioms atliekų tvarkymo versle dirbančioms įmonėms, apie kurias prieš kelias dienas rašė balsas.lt, ministras sakė, kad jis susijęs su visa pastaruoju metu pasirodžiusia informacija, kuri liudija, kad atliekų tvarkymo sektoriuje vyksta negeri dalykai.
„Ministerija atsakinga už visą atliekų tvarkymo sistemos kūrimą ir valdymą. Ir dėl viešoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galbūt neskaidrius konkursus, ir informacijos apie galbūt padarytus licencijų išdavimo pažeidimus, ir iš kitų šaltinių gautos informacijos apie kovą bei susitarimus siekiant vienų ar kitų sutarčių, man susidaro įspūdis, kad norint įvesti tvarką šiame sektoriuje reikia panaudoti valstybės teisėsaugos institucijų galimybes. Nematau kitų jėgų, kurios galėtų ištirti ir atsakyti, ar mes nejudame labai pavojinga kryptimi“, – sakė V. Mazuronis. Pasak jo, ministerija peržiūri ir taiso įstatymo spragas, tačiau situacija atliekų tvarkymo sektoriuje verčia įtarti, kad vyksta kova tarp interesų grupių.
„Man atrodo, kad čia vyksta rungtyniavimas tarp atskirų finansinių grupių, interesų grupių dėl lėšų, skirtų atliekų rūšiavimo gamykloms, atliekų deginimo gamyklų statybai. Tai kelia didelį susirūpinimą. Jei dabar nieko nedarysime, paskui galėsime tik skėsčioti rankomis, kas čia atsitiko, kas čia kaltas. Prielaidas, kad ten vyksta ne tik teisėti dalykai, man atrodo, jaučia daugelis“, – sakė V. Mazuronis.
Konkurso laimėtojai džiūgauti pradėjo po trijų dienų?
Naujausias skandalas kilo dėl galbūt neskaidraus VAATC vykdyto atliekų rūšiavimo fabriko konkurso viešųjų pirkimo konkurso. Premjeras Algirdas Butkevičius, antradienį kalbėdamas apie VAATC konkursą, tiesiai pareiškė, kad tokia įmonė, kuri jį laimėjo, jo nuomone, net negalėtų dalyvauti šiame konkurse.
Informavęs žurnalistus, kad kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), prašydamas skubiai atlikti tyrimą dėl šio konkurso, premjeras aiškino, jog taip pasielgti jį paskatino abejonės, ar konkursas buvo skaidrus, nes „techninį siūlymą vertino tik vienas ekspertas. Konkursą nulėmė vienintelio eksperto išvados, laimėtojas atrinktas esant vienam pretendentui – tai kelia labai rimtų abejonių dėl skaidrumo“. Premjeras žurnalistams taip pat sakė, kad įtarimų jam sukėlė ir pernelyg mažas konkurso laimėtojos įstatinis kapitalas.
„Man sukėlė tam tikrų abejonių, kai buvo paskleista informacija, kad įmonės, kuri laimėjo tokį didelės vertės projektą, įstatinis kapitalas yra 10 tūkst. litų. Kiek aš žinau, tokios įmonės neturėtų net teisės dalyvauti stambių projektų įgyvendinime“, – antradienį aiškino A. Butkevičius.
Pirmadienį VAATC MBA gamyklos viešųjų pirkimų komisija atplėšė voką su vieninteliu atliekų deginimo gamyklos statybos konkurso dalyviu – bendrove „Energesman“. Kiti 6 pretendentai iš konkurso buvo pašalinti, nes esą neatitikę techninių reikalavimų. Žiniasklaidos duomenimis, „Energesman“ pasiūlė gerokai didesnę gamyklos statybos kainą – 119 mln. litų, negu viena iš pašalintų įmonių, siūliusi gamyklą pastatyti už 99 mln. litų.
Nepaisant kilusio skandalo, ketvirtadienį paskelbta, kad atliekų rūšiavimo fabriką Vilniuje statys VAATC viešąjį pirkimą laimėjusi bendrovė „Energesman“, kuri vienija tris Lietuvos įmones ir dvi bendroves iš Italijos, o bendra penkių partnerių apyvarta viršija 0,5 mlrd. litų. Skelbiama, kad bendrovė, tarp kurios įmonių yra Italijos „Atzwanger“, „Hidrostatyba“, „Ladurner“, kartu projektuos, statys ir operuos atliekų rūšiavimo fabriką Vilniuje.
Taip pat skelbiama, kad bendrovė „Energesman“ įkurta specialiai šiam projektui įgyvendinti. Tačiau kodėl bendrovė, laimėjusi kelių milijonų vertės konkursą pirmadienį, šia žinia dalijasi tik ketvirtadienį?
Skandalas veja skandalą
Pastaruoju metu dėl padėties atliekų tvarkymo sektoriuje kilo serija naujų skandalų. Balsas.lt jau rašė (str. „Ar pavyks pažaboti „šiukšlynų milijonierius“? (I, II d.), kad kelios interesų grupės, galbūt siekiančios iš naujo persidalyti rinką, kreipėsi į Seimą, Aplinkos ministeriją ir portalo redakciją.
Pasak Seimo Antikorupcijos komisijos narės Agnės Bilotaitės, į skirtingas institucijas maždaug vienu metu plūstelėję raštai gali rodyti, kad vyksta interesų kova. „Yra verslas ir rinka, kuria nepasidalijama. Naudojamos visos priemonės siekiant įveikti konkurentus ir išstumti juos iš rinkos“, – portalui balsas.lt sakė ji.
Tai, kad didžiulės spragos matomos plika akimi, pripažino ir balsas.lt kalbintas žinomas aplinkosaugininkas, Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas Rimantas Budrys. Anot jo, gali būti ir taip, kad į skirtingas institucijas keliaujantys dokumentų paketai, skatinantys atkreipti daugiau dėmesio į vienos ar kitos įmonės veiklą, gali būti konkurencinės kovos būdas. Tačiau problemos priežastys slypi dar giliau.
„Rinkos persidalijimas vyksta ten, kur pinigai yra arčiausiai paviršiaus. Iki šiol yra daug problemų atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitoje, tvarkant pačias atliekas, kontroliuojant atsiskaitomybę ir atliekų tvarkymą. Niša piktnaudžiauti atsiranda jau vien dėl to, kad atliekų tvarkytojai, pradedant atliekų surinkėjams, savo veiklą vykdo praktiškai nekontroliuojami, nes esanti kontrolės sistema neleidžia efektyviai kontroliuoti atliekų tvarkytojų ir eksportuotojų“, – balsas.lt sakė R. Budrys.
Galima prisiminti ir šiek tiek ankstesnius laikus. O tada iš atminties išplaukia sostinės gyventojų protestai dėl atliekų naikinimo vietos parinkimo Lazdynų mikrorajono pašonėje, net kelis metus trukusi istorija su kenksmingų atliekų deginimo įmonės „Toksika“ Šiauliuose statyba, 2011 metų vasarą dėl susikaupusių kenksmingų atliekų paskelbta ekstremali situacija, ir tai, kad dar praėjusių metų vasarą STT pareigūnai atliko kratas VAATC ir „Registrų centre“ dėl galimo piktnaudžiavimo, neteisėto nuosavybės teisių įregistravimo, netinkamo pareigų atlikimo ir dokumentų suklastojimo.
Visa tai sudėjus į krūvą, atrodo, kad tiek Generalinė prokuratūra, tiek VSD, tiek STT, o gal ir kitos institucijos, gali turėti gerokai daugiau darbo, negu savo kreipimesi prašo aplinkos ministras V. Mazuronis.
Papildyta 16:50
V. Gailius: teisėsauga neturėjo laukti, kol kreipsis ministras
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, paprašytas pasidalinti mintimis apie aplinkos ministro V. Mazuronio sprendimą kreiptis į Generalinį prokurorą, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus su prašymu skubiai ištirti, ar Lietuvos atliekų tvarkymo sektoriuje susiklosčiusi padėtis nėra „galimų baudžiamųjų veikų ir korupcinių veiksmų išdava“, portalui balsas.lt sakė:
„Labai gerai, kad jis kreipėsi, bet teisėsauga, pati matydama tokį atvejį – viešą diskusiją, turėjo priimti sprendimą ir atsakyti visuomenei, ar yra nusikalstamos veikos požymių, ar nėra, ir nelaukti taip ilgai.“
Paklaustas, ar Lietuvos teisėsauga įgali tai padaryti, V. Gailius atsakė: „Kalbant apie Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) – aš manau, taip. Generalinė prokuratūra – matote, delsia.“
