REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol Lietuvoje žmonės skundžiasi dėl nedarbo, sumanesni lietuviai nesnaudžia ir mėgina įsidarbinti  garsiausiose pasaulinio lygio įmonėse.

REKLAMA
REKLAMA

Apie tai, kaip įdarbinimo atrankas vykdo vieni geriausių pasaulio darbdavių, savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sutiko papasakoti savo tapatybės nenorintis atskleisti vaikinas, dar praėjusią savaitę grįžęs iš Anglijos Redingo mieste esančios „Microsoft“ būstinės, kur pretendavo į programuotojo poziciją. Kiek anksčiau jis dalyvavo ir atrankoje į „Google“. Tuomet vaikinas vyko į šios įmonės atstovybę Krokuvoje.

Paklaustas, kokios priežastys lėmė, kad tąkart buvo pakviestas į žurnalo „Fortune“ viena geriausių pasaulio darbdavių išrinktos įmonės „Google“ atstovybę Krokuvoje, vaikinas atsakė, kad jam padėjo gerai parašytas motyvacinis laiškas: „Laišką adresavau konkrečiai tam žmogui, kuris jį skaitys.  Parašiau: „Žinau, kad kasdien skaitote krūvas tokių laiškų ir jums nusibosta, tačiau mano laiškas yra išskirtinis...“ Taip norėjau sudominti, kad bent pasižiūrėtų į mano gyvenimo aprašymą.“

Po kurio laiko vaikinui paskambino atstovas iš to „Google“ padalinio, kuriame ketino įsidarbinti: „Interviu truko beveik valandą. Daugiausia manęs klausinėjo techninių dalykų. Pavyzdžiui, kokie galimi „pietaujančių filosofų“ problemos sprendimo būdai, arba kokia būtų naši dinaminių masyvų implementacija...

Jei per pokalbį į pateikiamus klausimus atsakydavau neteisingai, mane patikslindavo, paklausdavo, pavyzdžiui: „O kas, jeigu turėtume tik 10 MB atmintinę?“ Tokiu būdu „Google“ stengiasi nustatyti žmogaus mąstymo procesą ir tai, kaip jis ieško problemų sprendimo būdų.“

Skrydžius suderino
Tolesnis interviu vyko „Google“ atstovybėje Krokuvoje – visi skrydžiai buvo suderinti, tereikėjo įsėsti į lėktuvą ir nuskristi. „Krokuvoje visą dieną bendravau su to skyriaus, į kurį mėginau patekti, darbuotojais – rusais, korėjiečiais, lenkais, – pasakojo vaikinas. – Kaip ir telefoniniame interviu, manęs daugiausia klausinėjo su programavimo teorija susijusių klausimų, duodavo loginių užduočių – tik dar smulkiau. Standartiškai šiek tiek domėjosi ir patirtimi – su kokiomis problemomis buvau susidūręs gyvenime ir kaip jas išsprendžiau.“

Pasak pašnekovo, keistų klausimų, kuriais garsėja „Google“, pavyzdžiui, kiek golfo kamuoliukų telpa į mokyklinį autobusą, išgirsti neteko, nors to jis tikėjosi. Vaikinui įsidarbinti nepavyko – dar neturėjo užtektinai žinių, tačiau dėl to nenusiminė, nes atrankoje įgijo naudingos  patirties, kurią galėjo pritaikyti neseniai vykusiame pokalbyje dėl darbo kitoje didelėje tarptautinėje įmonėje „Microsoft“.

Atsakymo laukia
„Microsoft“ – pirmoji įmonė, kuri darbo pokalbiuose pradėjo taikyti techninius ir problemų sprendimų paieškos klausimus. Šį modelį vėliau perėmė „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“.

Pasak pašnekovo, atranka į „Microsoft“ nuo „Google“ labai nesiskyrė: pirma pokalbis telefonu, kai pateikiami daugiausia techniniai klausimai, vėliau  – beveik visą dieną trunkantis interviu žodžiu su 5 skirtingais darbuotojais „Microsoft“ būstinėje Redinge. Nors interviu „Google“ ir „Microsoft“ buvo labai panašūs, pašnekovo teigimu, su  „Microsoft“ atstovais kalbėtis buvo kur kas linksmiau, jų darbuotojų klausimai ir telefonu, ir gyvai buvo kiek lengvesni.

„Teko tiesiogiai per vaizdo konferenciją bendrauti su savo galbūt būsimo vadovo vadovu, dirbančiu San Fransisko padalinyje, – pasakojo vaikinas. – Jis jau buvo gavęs pastabų iš kitų žmonių, su kuriais bendravau, žinojo mano atsakymus ir kartais tik pasitikslindavo dėl kai kurių mano reiškiamų minčių.“ Ar bus priimtas į „Microsoft“, jis kol kas nežino – atsakymą įmonė turėtų pateikti artimiausiu metu.

Samdė aktorius
Garsios pasaulio įmonės dažnai rengia konkursus į darbo vietas specialiai studentams. Tokiose atrankose dalyvavo Liverpulio universitete ekonomikos mokslus baigęs Romas, šiuo metu dirbantis auditoriumi vienoje didžiausių pasaulio audito įmonių „Grant Thornton“ Jungtinėje Karalystėje. Pokalbiuose dėl darbo jis buvo „Lloyds TSB“,  „Jaguar & Land Rover“, „EDF energy“, „Ford“, kitur. Romas pasakojo, kad atranka į darbovietes buvo panaši – visur prireikdavo bent 5 ar 6 etapų: „Užpildžius prašymus ir parašius motyvacinius laiškus reikėjo laikyti matematikos ir anglų kalbos testus. Vėliau kartais atlikdavau intelekto koeficiento testą, tada būdavo kalbamasi telefonu, klausinėdavo vadinamųjų kompetencijos klausimų. Pavyzdžiui, reikėjo papasakoti, kaip pakeičiau kieno nors nuomonę, kaip dirbau komandoje ir panašiai.“ Jei pasisekdavo, laukdavo paskutinis atrankos etapas – vertinimo centras. Romas pasakojo, kad įmonių vertinimo centruose praleisdavo visą dieną atlikdamas įvairias praktines užduotis ir atsakinėdamas į įmonės darbuotojų klausimus.

Paklaustas, kurioje bendrovėje darbo pokalbiai buvo sunkiausi, vaikinas atsako: „Turbūt „Ford“, nes ten žadėjo mokėti didelį atlyginimą – daugiau nei 30 tūkst. svarų per metus. „Ford“ į vertinimo centrą buvo atsivežę ir samdytų aktorių, su kuriais turėjau vaidinti darbo situacijas. Man buvo pasakyta, kad turiu sudaryti su aktoriumi sutartį, o šis visaip išsisukinėjo. Šalia mūsų sėdėjo vertintojas ir rašėsi, kaip reaguoju į jo pasisakymus, ką ir kaip sakau.

Tądien į vertinimų centrą įėjau 8 ryto, o išėjau 6 vakare.“

Priminė D. Trumpą
Londono ekonomikos mokyklą (LSE) baigęs Gediminas Kiveris, šiuo metu dirbantis „Mitsubishi UFC Financial Group“, taip pat Jungtinėje Karalystėje, mėgino įsidarbinti investiciniuose bankuose – „JP Morgan“, „Morgan Stanley“, „Barclays“, „UBS“, o iki paskutinio etapo pokalbių vertinimų centre buvo patekęs į„Goldman Sachs“ ir „Citi Group“.

„Vertinimų centre užduotys šiek tiek priminė Donaldo Trumpo laidą: mus paskirdavo į grupes ir kiekvienai grupei duodavo užduočių, o ji turėdavo susitarti ir priimti sprendimą, – pasakojo G. Kiveris. – Vėliau situacijas keisdavo,  pasakydavo, kad konkurentai pranešė ką nors netikėta ir reikia elgtis kitaip.

Kadangi esu baigęs matematikos finansų magistrą, sulaukdavau nemažai techninių klausimų. Kai kurių bankų atstovai klausinėdavo gyvenimiškos patirties – reikėdavo papasakoti problemą, kurią buvau patyręs, ir pateikti pavyzdį, kaip ją išsprendžiau, pateikti komandinio darbo pavyzdžių ir panašiai.“ Pasak pašnekovo, vertinimų centre taip pat reikėdavo parengti prezentaciją, atlikti asmeninę analitinę užduotį.

G. Kiveris pasakojo, kad visi kandidatai, sutikti „Goldman Sachs“ pokalbyje, buvo tik iš geriausių pasaulio universitetų – Oksfordo, Kembridžo, LSE ir panašiai.

REKLAMA

Tikrina mąstymą

„Google“, „Goldman Sachs“ ar „Facebook“ garsėja tuo, kad per darbo pokalbius gali paklausti, atrodytų, visiškai su darbu nesusijusių klausimų – pavyzdžiui, kiek krepšinio kamuolių tilptų pokalbio dėl darbo kambaryje.

Pasak personalo atrankos įmonės „Grafton Recruitment“ direktorės Dianos Mečanesaitės, pokalbių dėl darbo metu neįprasti klausimai pateikiami todėl, kad tokiu būdu norima sužinoti, kaip kandidatas elgiasi netikėtose situacijose: „Neįprasti klausimai yra būdas patikrinti žmogaus mąstymą. Neįprastu klausimu sukuriama netikėta situacija – juk kiekviename darbe nutinka nenumatytų dalykų. Darbdaviai nori išsiaiškinti, kaip žmogus reaguoja ir kaip tvarkosi naujoje situacijoje. Taip pat situaciniai klausimai parodo, kaip žmogus ieško sprendimų: vienas galbūt atsakys, kad situacijos su krepšinio kamuoliais neiškils, o kitas žūtbūt mėgins rasti sprendimą.“ Tačiau, „Grafton Recruitment“ direktorės teigimu, dažnai tikrosios „keistų“ klausimų priežastys žinomos tik pačioms įmonėms, todėl kandidatas, išgirdęs neįprastą klausimą, gali pasidomėti, kaip klausimas susijęs su darbu įmonėje.

Dažniausiai situacinius klausimus per atrankas Lietuvoje pateikia užsienio kapitalo įmonės, o lietuviškosios daugiau nori sužinoti dalykų, susijusių su konkrečia patirtimi. 

Faktai: Neįprasti klausimai

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu būtumėte sumažintas iki pieštuko dydžio ir padėtas į trintuvą, kaip iš jo išliptumėte? (Pateiktas kandidatuojant į  „Goldman Sachs“ analitiko poziciją)

Ką darytumėte, jei iš senelio paveldėtumėte piceriją (užduotas kandidatuojant į „Wolkswangen“ analitiko poziciją)

Sugalvokite skaičių nuo 1 iki 1 000. Kiek mažiausiai prireiks spėjimų įvardyti šį skaičių? Jūs spėjančiajam galėsite pasakyti „daugiau“ arba „mažiau“ (Pateiktas kandidatuojant į „Facebook“ programinės įrangos inžinieriaus poziciją)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų