Trečiadienį Seimo Audito komitete vykusioje diskusijoje Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Eivida Šlamė pristatė neseniai atlikto Lietuvos pensijų sistemos vertinimo rezultatus.
„Šios ataskaitos tikslas pateikti susistemintą informaciją apie pensijų sistemos pokyčius, ar jie orientuoti į didesnį pajamų pakitimą, skurdo mažinimą senatvėje. Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, siekiant užtikrinti asmeniui artimas buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygas,“ – sakė specialistė.
Anot jos, gyventojai nenori papildomai kaupti.
„Nėra motyvuojama mokėti daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų, tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose yra nepakankamas. Tokius rezultatus atskleidė Valstybės kontrolės atliktas pensijų sistemos pokyčių vertinimas.
Socialiniame draudime nėra stipresnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl jame dalyvaujama dėl privalomumo ir jis tampa nepatrauklus daugiau įmokų sumokantiems asmenims. 2021 m. bendroji pensijos dalis, kuri nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, vidutiniškai sudarė 63 proc. pensijos, o individualioji – tik 37 proc. Individualioji pensijos dalis turėtų sudaryti didesnę dalį pensijos struktūroje (siekiama ne mažiau nei 50 proc.), nes kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija,“ – komentavo specialistė.
Pasak jos, į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio „į rankas“ gauto atlyginimo – tai vienas mažiausių rodiklių tarp organizacijos šalių.
„Kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme, o Lietuva yra pažeidžiamiausių ES šalių ketvertuke (žemiau Estija, Latvija ir Bulgarija).
Auditoriai nustatė, kad nėra vertinama ir skelbiama informacija apie kaupimo realią naudą dalyviams išėjus į pensiją ir priežastis, kurios turėjo įtakos sukaupto pensijų turto dydžiui. 2021 m. beveik pusė II pakopos dalyvių buvo sustabdę įmokų mokėjimą pensijų fonduose, o beveik 60 proc. III pakopos dalyvių nutraukė kaupimą nesulaukę pensinio amžiaus,“ – sakė E. Šlamė.
Anot jos, darbdaviai neišnaudoja galimybės prisidėti prie darbuotojų papildomo kaupimo būsimai pensijai: 2021 m. įmokas mokėjo vos 1,2 proc. darbdavių.
„Siekiant sukaupti pensijų fonde didesnę sumą, gauti didesnes pajamas senatvėje ir išlaikyti artimas turėtoms iki pensijos gyvenimo sąlygas, svarbu nuosekliai mokėti įmokas, o tai galėtų paskatinti informacijos viešinimas apie realias išmokas dalyviams išėjus į pensiją ir didesnis darbdavių įsitraukimas,“ – komentavo E. Šlamė.
Vilniaus universiteto profesorius dr. Teodoras Medaiskis įsitikinęs, kad norint spręsti šią problemą, turėtų būti didinama individualioji senatvės pensijos dalis.
„Individualiosios dalies didinimo prioritetas yra svarbus, norint paskatinti ir socialinę draudimo sistemą, kad ji būtų socialinio draudimo sistema. Garantuotų reikalingą pajamų pakeitimą, o ne virstų vien paramos sistema. Reikėtų sureikšminti ne darbo stažo, bet apskaitos vienetų dydžio vertę. Šiuo metu matau, kad valdžia eina teisinga kryptimi skirdama didesnį dėmesį apskaitos vienetų dydžiams.
Taip pat reikėtų neskatinti išėjimo į išankstinę pensiją, o kaip tik skatinti, kad žmonės kuo ilgiau būtų darbo rinkoje. Išėjęs į išankstinę pensiją žmogus gauna mažesnę pensiją. Tai pensininkus tik dar labiau klampina į blogą situaciją“ – pastebėjo profesorius.
Anot jo, trūksta žmonėms informacijos, žmonės turi aiškiai matyti, kaip jiems sekasi su kaupimu.
Siūlo, kad darbdaviai daugiau prisidėtų prie darbuotojų kaupimo
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sakė, kad įmokų dydis yra per mažas.
„Kuo bus didesnės įmokos, tuo ir sukaupta suma bus didesnė. Kuomet gyventojams pats moka 3 proc. nuo savo atlyginimo, valstybės skatinamoji įmoka yra susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Tai teisinga ir sąžininga mažiau uždirbančių žmonių atžvilgiu. Tačiau tie ,kurie uždirba daugiau nei VDU, lieka nuskriausti. Todėl siūloma įmokas susieti su gaunamu atlyginimu, bet ne mažesniu nei VDU.
Vakarų valstybėse prie gyventojų pensijų prisideda ir darbdaviai. Lietuvoje 1,2 proc., kuriuo prisideda darbdaviai, yra labai liūdnas. Reikėtų kažkaip tai didinti, pavyzdžiui, įvesti privalomą prisidėjimą arba automatiškai įtraukti su galimybe atsisakyti, kaip tai gali padaryti ir gyventojai. Tai yra problema kurią ilgainiui reikėtų išspręsti“ – siūlė specialistas.
Rasa Budbergytė pritarė, kad pensijų kaupimas neturi gulti tik ant gyventojų ar valstybės pečių, todėl darbdavius irgi reikia skatinti ir įtraukti į pensijų kaupimą.
„Privaloma darbdavius įtraukti privalomai arba skatinamosiomis priemonėmis įsitraukti į pensijų kaupimo sistemą. Esant įtampai darbo rinkoje, kai darbdaviai verkia, kad trūksta darbo jėgos, yra palankus momentas tai padaryti“ – siūlė R. Budbergytė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad pensijos dydis turi būti priklausomas ne nuo stažo bet nuo individualiai sumokėtų įmokų.
2. Fondai yra žmonių apgaudinėjimas. Įneši pinigus ir kada reikia negali atsiimti. Nes valdžia skaito, kad mes kvailiai uoliai pritariant fondams.
3. Valdžia elgiasi amoraliai tokiu metu keldama sau algas. Tegul susimažina biurokratų, seimo veltėdžių skaičių ir iš sutaupytų lėšų tegu didina algas. Taip daroma privačiose įmonėse, darbo bus daugiau.
3. Žmonės pagaliau turi suprasti, valdžia yra Mūsų samdyti darbuotojai ir elgtis vienaip ar kitaip gali tik Mums sutikus.
