Kūdikių namų direktorės teigimu, tai, kad per mažiau nei metus vien šios įstaigos langelyje palikti 6 kūdikiai, turėtų nutildyti ir didžiausius skeptikus.
Atsirado pirmoji šeima, panorusi susigrąžinti „Gyvybės langelyje“ paliktą kūdikį. Mažylis šiuo metu ligoninėje, kur jį prižiūri medikai. Artimiausiu metu vaiko teisių specialistai spręs, ar grąžinti kūdikį jį palikusiai motinai.
Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų, kuriuose įrengtas pirmasis Lietuvoje „Gyvybės langelis“, vadovė sako, kad atsirado pirmoji šeima, panorusi susigrąžinti paliktą mažylį.
„Šeima sugalvojo atgal jį susigrąžinti. Tai, ačiū Dievui, kad taip, kad mama atsipeikėjo. Jos motyvas – kad buvo ištikta nervinio šoko po gimdymo, nes ją buvo palikęs jos gyvenimo draugas, o ji su trimis vaikeliais ant rankų liko viena gyventi“, – pasakojo Petronėlė Valatkevičienė, Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė.
Kūdikių namų direktorės teigimu, tai, kad per mažiau nei metus vien šios įstaigos langelyje palikti 6 kūdikiai, turėtų nutildyti ir didžiausius skeptikus.
„Per metus buvo 6 kūdikėliai. Na, vienas buvo 10 mėn., kuris netilpo į langelį, bet kadangi mama pati atnešė dienos metu, ištikta nervinio šoko, mes ją pasikvietėm į vidų ir atlikom visas procedūras“, – sakė P. Valatkevičienė.
<a href='http://ads.valstietis.lt/www/delivery/ck.php?n=a09e90d6&cb=5648981' target='_blank'><img src='http://ads.valstietis.lt/www/delivery/avw.php?zoneid=67&cb=12314&n=a09e90d6' border='0' alt='' /></a>
Gimdymo namų vadovai, palaikantys langelius, sako, kad atsiradus tokiam pasirinkimui, ligoninėse paliekamų naujagimių skaičius nesumažėjo.
„2009 m. Vilniaus universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikose gimė 3940 naujagimių – beveik 4 tūkst. naujagimių. Maždaug apie 10, kitais metais – 11, 12 vaikų yra paliekama“, – statistiką komentavo Gražina Drąsutienė, Vilniaus universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė.
Medikė tikina, kad palikti vaiką ligoninėje – saugesnis būdas, mat kūdikis iškart pakliūva profesionalams į rankas, be to, žinoma, kas jo tėvai.
Įvaikinimo specialistai neslepia, kad „Gyvybės langelyje“ paliktų kūdikių įvaikinimo procedūra kartais paprastesnė, nei tėvams oficialiai atsisakius savo teisių.
„Procedūra yra kažkiek greitesnė, nes tas vaikas įgyja galimo įvaikinti vaiko statusą, kai jam sukanka trys mėnesiai. Paprastai, kai yra tėvų valdžios ribojimo procedūros, tai užtrunka ganėtinai ilgai, ir tik retais atvejais, kai vaikeliui sueina trys mėnesiai, būna sutvarkytas vaikelio teisinis statusas“, – aiškino Dalia Lapėnienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja.
Iš viso Lietuvoje per mažiau nei metus „Gyvybės langeliuose“ rasti devyni mažyliai.
Įvaikinimo tarnybos duomenimis, du iš jų – jau įvaikinti, šeši gyvena globėjų šeimose ir tik paskutinysis kol kas prižiūrimas medikų ir artimiausiu metu bus sprendžiama, ar grąžinti vaiką į jį palikusią šeimą.
Lina Laurinaitytė
