Tai numatančius Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir Visuomenės sveikatos įstatymo pakeitimų projektus parengė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas.
Seimui pritarus, svarbiausios kvapų prevencijos ir kontrolės funkcijos būtų sutelktos NVSC prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sustiprėtų šios institucijos pareigūnų galios.
Jeigu vykdant valstybinę kontrolę dėl kvapų nustatoma, kad yra viršijama didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamojoje aplinkoje ir ūkio subjektas nesiima pakankamų priemonių nedelsiant jos poveikiui sumažinti, o vykdoma ūkinė veikla tik didina pažeidimo mastą, NVSC pareigūnas įgytų teisę stabdyti kvapus sąlygojančią ūkinę veiklą arba jos dalį.
Anot L. Jonausko, išimtys dėl įmonių veiklos stabdymo būtų taikomos mažareikšmiams pažeidimams, taip pat tokiu atveju, jei veiklos stabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams, negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis, o taip pat – jei būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros naudojimas. Išimtis galėtų būti taikoma gyvulininkystės, paukštininkystės veiklai dėl jos specifikos, susijusios su gyvūnų gerove.
Pasak L. Jonausko, pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai, susidūrę su nemaloniais kvapais, skundžiasi institucijų neįgalumu yra tai, kad kvapų kontrolė yra „bešeimininkė“.
„Šiuo metu taršos kvapais kontrolė neturi tikrojo „šeimininko“. Šias funkcijas NVSC dalijasi su Aplinkos apsaugos departamentu. Todėl skundo išnagrinėjimas vidutiniškai užtrunka net iki 142 dienų. Būtina keisti šią situaciją. Reikia ne tik ženkliai trumpinti skundų ištyrimo laiką, bet ir sutvarkyti „šeimininko“ funkcijas. NVSC turi turėti pakankamai galių ne tik greitai ir kokybiškai ištirti pažeidimą, bet ir užtikrinti prevenciją bei efektyvią kontrolę: nuo ekonominių sankcijų taikymo pažeidėjams iki ūkio subjekto veiklos stabdymo“, – Eltai sakė įstatymų projektus registruojantis L. Jonauskas.
Baudos siektų iki 20 tūkst. eurų
Už taršos kvapais pažeidimus L. Jonauskas siūlo taikyti administracinę atsakomybę įmonėms, jų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims.
Jei Seimas pritartų, ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų kvapų valdymo sąlygų, užtrauktų baudą asmenims nuo 800 eurų iki 1 tūkst. 200 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 2 tūkst. 500 eurų iki 5 tūkst. 500 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 tūkst. 800 eurų iki 4 tūkst. 500 eurų.
Pakartotinis nusižengimas asmenims galėtų užtraukti iki 2 tūkst. eurų siekiančią baudą, juridinių asmenų vadovams – iki 6 tūkst. eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 5 tūkst. eurų siekiančią baudą.
Ūkinės ir kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant visuomenės sveikatos srities teisės aktus, susijusius su kvapų valdymu, užtrauktų baudą asmenims nuo 550 eurų iki 900 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 1 tūkst.400 eurų iki 2 tūkst. 200 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – nuo 975 eurų iki 1 tūkst. 600 eurų.
Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą asmenims nuo 1 tūkst. eurų iki 1 tūkst. 600 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 2 tūkst. eurų iki 3 tūkst. 500 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 tūkst. 500 eurų iki 2 tūkst. 500 eurų.
Dar solidesnės sankcijos numatytos už sprendimo stabdyti ūkinę veiklą nevykdymą. Įmonėms, kurių ūkinei veiklai vykdyti nereikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, už reikalavimo nevykdymą grės bauda nuo 10 tūkst. eurų iki 15 tūkst. eurų. Tuo tarpu įmonėms, vykdančioms veiklą su taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu ir nevykdančioms nurodymo, grės nuo 15 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų siekianti bauda.
„Šiuo metu įstatymuose numatytos sankcijos tik už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus. Todėl, nustačius taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų kvapų valdymo sąlygų (leistinų kvapo emisijų) pažeidimus, administracinės baudos negali būti taikomos. Tai tikrai neatgraso pažeidėjų nuo pakartotinių pažeidimų“, – sako L. Jonauskas.
Jis taip pat siūlo įstatyme įtvirtinti bendruosius reikalavimus ūkio subjektams dėl kvapų valdymo, kurie būtų patvirtinti Bendrosiose kvapų prevencijos ir valdymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtintų sveikatos apsaugos ministras. Jose būtų reikalavimai ūkio subjektams dėl kvapų prevencijos ir valdymo, kvapų taršos mažinimo priemonės, atsižvelgiant į jų ūkinės veiklos rūšį, mastą, vietos sąlygas ir kt.
Tikimasi, kad tokie sprendimai padės aiškiau reglamentuoti kvapų valdymą, griežtesnė atsakomybė pažeidėjams veiks labiau atgrasančiai, o institucijos greičiau reaguos į visuomenės skundus ir ūkio subjektų daromus pažeidimus.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 metų liepos 1 d.
