„Šių metų premija kaip niekad gerai atspindi taiką. Prieš dvejus metus Tunisas buvo ant pilietinio karo slenksčio, tačiau ketvertas padėjo nuslopinti kylančią smurto bangą ir grįžti į taikos kelią“, - sako Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Kaci Kullmann Five.
Tiesa, sprendimas suteikti premiją Tuniso ketvertui daugeliui buvo staigmena. Tikėtasi, kad komitetas sutelks dėmesį į Europos migrantų krizę ar liepą pasirašytą galingųjų valstybių sutartį dėl Irano branduolinės programos. Tvirčiausiais kandidatais šiai premijai gauti buvo laikomas popiežius Pranciškus ir Angela Merkel.
„Šiuo apdovanojimu pagerbti ne tik mes, bet ir visi politiniai veikėjai, kurie pasirinko taikos ir sutarimo kelią. Taip pat Tuniso moterys ir jaunimas, kurie sukilo prieš diskriminaciją ir atskyrimą“, - džiaugiasi vienas Nobelio taikos premijos laureatų Husseinas Abassi.
Ne ką mažiau iškilmingai įteiktos ir kitos Nobelio premijos, tiesa, ne Norvegijoje, o Švedijos sostinėje Stokholme. Čia, dalyvaujant šalies karališkajai šeimai, pagerbti aštuoni iškiliausi mokslininkai, pasižymėję fizikos, chemijos ir medicinos srityse.
Ekonomikos ir literatūros premijų laureatai apdovanojimus taip pat gavo iš Švedijos karaliaus Karlo Gustavo XVI-ojo rankų. Štai čia matote, kaip jis sveikina 67-erių baltarusių rašytoją ir žurnalistę Svetlaną Aleksijevič. Būtent jai šiemet skirta Nobelio literatūros premija. Tai pirmas kartas per pusšimtį metų, kai premiją ir aukso medalį laimi ne grožinės literatūros, o dokumentinio romano atstovė ir dar žurnalistė. Svetlana Aleksijevič yra tik keturiolikta moteris, pelniusi šį prestižinį apdovanojimą. Moteris žinoma ne tik dėl savo kūrybos, bet ir dėl to, kad kritikuoja Aleksandro Lukašenkos režimą.
„Ji užaugo sielvarto ir skausmo kultūroje, užminuotų Baltarusijos miškų pašonėje. Šalies, kur kas ketvirtas gyventojas buvo nužudytas. Dėl to ji myli „mažus“, paprastus žmones, o ne didžias idėjas“, - pasakoja Nobelio literatūros komiteto pirmininkas Peras Wastberg.
„Noriu padėkoti Švedijos akademijai už šį išskirtinį apdovanojimą, kuris, drįstu sakyti, yra ne tik mano vienos. Vertinu jį kaip duoklę daugybei sovietmečio žmonių, kurie dar ne taip seniai kartu gyveno Sovietų Sąjungoje - marksizmo šviesaus rytojaus laboratorijoje. Tai duoklė jų kančiai, jų skausmui“, - tikina Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič.
Po apdovanojimų ceremonijos Stokholme buvo surengtas prašmatnus banketas. Pagal tradiciją, jis pradėtas dviem tostais. Pirmasis už Švedijos karalių, antrasis Alfredui Nobeliui atminti.
