REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepriėmus Darbo kodekso: didesni mokesčiai arba Europos Komisijos kirtis

Aiškėja, kiek ilgai galės atostogauti darbuotojai

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

REKLAMA

Nors anksčiau premjeras Saulius Skvernelis buvo pasakęs, kad Darbo kodeksas įsigalios liepos pirmąją, net jei ir Trišalėje taryboje nebus pasiektas susitarimas, vakar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasakė, kad Trišalei tarybai laiku nepriėmus sprendimo, Darbo kodekso įsigaliojimas gali būti dar kartą atidėtas.

„Jei kas nors bus nespėta, tada bus svarstomas atidėjimas. Teoriškai, ne praktiškai. Jeigu nebus spėta, pasaulio pabaiga neateina, bus atidėta. Mes norime, kad Trišalė taryba iki galo išdiskutuotų Darbo kodeksą ir neliktų jokių abejonių“, – BNS vakar sakė „valstiečių“ frakcijos Seime lyderis R. Karbauskis.

REKLAMA
REKLAMA

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas iš karto pastebėjo, kad toks žingsnis smarkiai paveiktų Lietuvos įvaizdį. Mat šiaip Lietuva turėtų mažinti struktūrinį biudžeto deficitą, bet Europos komisija (EK) padarydama išimtį, leido Lietuvai turėti didesnį deficitą dėl vykdomos socialinio modelio reformos.

REKLAMA

„Lietuva yra įsipareigojusi kasmet mažinti struktūrinį biudžeto deficitą, o šie metai išimtis ir struktūrinis deficitas vietoj to, kad sumažėtų – išaugo. Jis skaičiuojamas atsižvelgiant į ekonominį ciklą. Jei ekonomika valstybės augo, tai jis turėtų mažėti net labiau nei realus, nes ekonominiam nuosmukiui atėjus, turėtų būti sukauptas tam tikras rezervas, kad nepasikartotų 2009 m. scenarijus, kai staiga reikėjo veržtis diržus.

Priežastis, kodėl šiemet didesnis deficitas tai, kad papildomų lėšų reikės įgyvendinti socialinį modelį. Bet jeigu mes tos reformos neįgyvendinsime, ją toliau atidėsime, o deficitas bus didesnis, nes ir pensijos pakeltos ir PVM lengvata centriniam šildymui nebuvo panaikinta, tai panašu, kad nesugebėsime įtilpti į tuos rėmus, į kuriuos reikėtų, jeigu nebūtų daroma ta išimtis“, – komentuoja ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Kas tuomet laukia Lietuvos? Galimi du scenarijai. Pirmasis kelias – mokesčių didinimas arba lengvatų mažinimas.

„Tada gale metų ar net metų eigoje gali išaiškėti, kad atsiliekame nuo plano ir arba reikės mažinti ir karpyti išlaidas, arba didinti mokesčius, nes nesugebėjome priimti socialinio modelio“, – teigia ekonomistas.

Kitas kelias – rizika susidurti su EK sankcijomis.

„Galima rizikuoti ir turėti didesnį deficitą negu yra sutarta su EK, ir tokiu būdu gal iš karto tų sankcijų nesiimtų. Tai visų pirma Lietuva gautų labai neigiamą reklamą, nes būtų paminėta tarp tų šalių, kurios nesilaiko savo įsipareigojimo ir rizikuoja lipti ant to paties grėblio – didinti išlaidas neapgalvotai. Vėliau – sankcijos, o viena jų – sumažinta ES parama, jei tai kartotųsi. Gal iš karto šiais metais negrėstų. Bet bent jau pagrūmojimas pirštu, neigiama reklama ir šioks toks šaltas dušas tikrai būtų. Tai nepadėtų mūsų patrauklumui pritraukiant investicijas ir, tikėtina, kad valstybės skolos kaštai išaugtų“, – pripažįsta ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laukia 22 darbo dienų atostogos?

Šiandien Trišalės tarybos nariams renkantis balsuoti, jau yra sudėliotos tam tikros gairės, kaip bus pasiekti kompromisai. Kas laimi? Nuomonės išsiskiria.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad kol kas kompromisus mato tik iš darbdavių pusės, nes profesinės sąjungos praktiškai niekur nenusileido.

„Taip, jos bus laimėtojos šiose derybose. Ir ačiū politikams. Jie (profsąjungų atstovai – red. pastaba) aiškiai per derybas sako, kad mums pažadėjo. Su tokia derybine pozicija taip ir deramasi.

Matosi, kad darbdaviai blogi visada. Iš kitos pusės, kai skaičiau tą Karbauskio pasakymą, jis man atrodo aiškiai davė suprasti, jūs ateikite su kažkokiu paketu ir tada mes nebeatidėsime. Todėl ir svarbu tą kažkokį paketą susikurti. Nes tikėtina, kad jie padarys viską, jog praeitų paketas, o ne kažkokie dar papildomi siūlymai“, – sakė R. Skyrienė.

REKLAMA

Lietuvos profesinių sąjungos konfederacija (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas pastebi, kad susitarimo trūksta ir tarp pačių darbdavių atstovų, nes nuomonės vis išsiskiria. Jis taip pat pastebi, kad vertinant aks laimi, priklauso nuo kurio atskaitos taško žiūrėsime. Jei lygintume su naujuoju sustabdytu Darbo kodeksu, tuomet taip, tačiau jei pažvelgtume į galiojantį senąjį DK – darbuotojai stipriai pralaimi.

„Dabar, kai kodeksas buvo atidėtas ir dirbome ant atidėto varianto, buvome nelabai lygiose pozicijose. Ir tas, kuris nuo liepos 1 d. įsigalios, jis geresnis darbdaviams ir jie nesistengia derėtis, o stengiasi išsaugoti nuostatas ir jei dabar valdantieji duoda signalą, kad tas naujas neįsigalios, kol nesusitarsit, tai sustato šalis į vienodas pozicijas. Jie negaus to, ko jie tikisi, kol nepasieks bendrų susitarimų ir turi eiti daryti kokius nors kompromisus. Ir abi pusės turėtų ieškoti kompromiso“, – sako A. Černiauskas paminėdamas, kad dabar tik daruotojų atstovai ieško kompromiso.

REKLAMA

Užvakar buvo suformuoti darbo laiko, atostogų laiko ir profesinių sąjungų bei darbo tarybų kompetencijų klausimų paketai. Būtent jais belieka Trišalei tarybai sutarti. Turbūt vienas aktualiausių Lietuvos gyventojams – atostogų laikas.

Buvo nuspręsta, kad 28 kalendorinės dienos taps 20 dienų. Tuo tarpu darbuotojų atstovai reikalauja 22 dienų. Panašu, kad kol kas toks sprendimas realiausias.

„Kaip ir sutarta. Turime tiesiog sakyti pritariame arba nepritariame. Kitaip ten sudėtinga rasti kalbą. Suformuota iš gabalėlių, vieni tą, kiti tą, treti. Gal jie dar kažkiek koreguosis. Bloke yra įrašytos 22 darbo dienos“, – atskleidė R. Skyrienė.

A. Černiauskas prideda, kad yra galimybė ir tartis per šakines kolektyvines sutartis, tačiau jei tokių atskirų sutarčių nėra, atostogų laikas bus reguliuojamas Vyriausybės nutarimu – t.y. būtent 22 darbo dienų atostogos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) narys Andrius Romanovskis nepatvirtina, kad tikrai bus pritarta 22 darbo dienų atostogų laikui, mat vis dar atliekami skaičiavimai.

„Apskritai Lietuvoje sumuojant atostogų dienas ir švenčių, mes esame vieni daugiausiai atostogaujančių žmonių Europoje, dėl to tas perskaičiavimas Seimo pasiūlytas iš 28 kalendorinių dienų į 20 darbo dienų nepakeičia situacijos. Ir toliau darbdavys su darbuotoju visada dėl papildomų gali susitarti. Tai dabar toliau skaičiuosime tą ekonominį efektą – padidėjimą nuo 20 darbo dienų iki 22 dienų, bet tai 10 proc . žmonių atostogos prailginamos. Už tai kažkas mokėti turės, nes juk našumas mažės. Kol kas nepriėmėm jokio sprendimo, čia profsąjungų pozicija. Mes kartais sako palikti seną tvarką ir nieko nekeisti – 28 kalendorines. Yra mamadieniai, tėvadieniai. Daugybė įsipareigojimų, kur jau uždedama darbdaviui. Kai sakoma, kad Skandinavijoje daugiau atostogauja, bet jei pažiūri našumą, ten jis gerokai didesnis“, – komentavo A. Romanovskis.

REKLAMA

Tuo tarpu Ž. Mauricas nusivylęs, kad tiek daug dėmesio skiriama detalėms kaip atostogos ir darbo laiko apskaičiavimas, mat esmė turėtų būti – atleidimų sistema.

„Esmė, kad darbdaviai nebijotų priimti ir atleisti darbuotojų, o darbuotojai nebijotų išeiti iš darbo ir net norėtų. Tokia Danijoje sistema“, – sako ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų