Nors nuo gegužės 1-osios medikams pažadėta vėl padidinti algas, realiai Klaipėdos ir Tauragės apskrityse gydytojų kišenės gali paplonėti.
„Viena ranka duoda, kita atima“, - taip problemos esmę „Vakarų ekspresui“ nusakė Šilutės medicinos centro direktorius Giedrius Benkunskas.
17 pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų raštu kreipėsi į valdžios asmenis, ligonių kasų vadovus, pareikšdami, jog savo interesus gins visais teisėtais būdais.
Reikės ieškoti pacientų?
Pasirodo, pirminę sveikatos priežiūrą teikiančios įstaigos iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) gavo raštus, jog nuo gegužės 1-osios joms nebus mokama už neapdraustus prirašytus pacientus. Vėliau atsiųsti ir tų neapdraustų pacientų sąrašai.
Peržiūrėję tuos sąrašus, įstaigų vadovai nustebo radę juose ir apdraustų pacientų pavardes. Vieni jų buvo drausti Darbo biržos, kiti neįgalieji, tebesimokantys aštuoniolikmečiai, studentai ar net nėščios moterys.
„Pacientas su Darbo biržos pažyma apsilanko pas šeimos gydytoją ir gauna paslaugą. Tačiau šio paciento ligonių kasų apdraustų pacientų duomenų bazėje nėra ir ketinama įstaigai už jį nemokėti. Pasirodo, visa mūsų kaltė būtų ta, kad neprivertėme paciento nueiti į ligonių kasas ir užsiregistruoti“, - 17 Klaipėdos ir Tauragės apskričių medicinos įstaigų vadovų vardu kalbėjo G. Benkunskas.
Jų manymu, Klaipėdos TLK nesugebant 100 proc. nustatyti pacientų draustumo per savo duomenų bazę, įstaigos neturėtų patirti finansinių nuostolių.
„Kaip mes galime priversti pacientą užsiregistruoti ligonių kasose? Galime jam tai pasakyti, bet per prievartą nuvesti negalime. Ar užsiimti jų paieška ir įtikinėjimu - medikų darbas?“ - retoriškai klausė G. Benkunskas.
Įstaigų vadovai paskaičiavo, jog per visas pirminės sveikatos priežiūros įstaigas tokių pacientų, kurių „nemato“ ligonių kasos, yra apie 8-9 tūkst. Per metus iš atlyginimų fondo būtų atimama daugiau nei milijonas litų.
Nuolaidžiauti neketina
Klaipėdos TLK direktorius Alfridas Bumblys „Vakarų ekspresui“ pripažino, jog iškelta rimta, bet lengvai išsprendžiama problema. Reikia tik medicinos įstaigų vadovams laikytis sutarties nuostatų, kuriose aiškiai pasakyta - prisirašyti tik apdraustus pacientus.
„Gydymo įstaigos piktnaudžiauja, prisirašiusios neapdraustuosius ir reikalaujančios, kad mokėtume ir už juos. Eikvojant valstybės pinigus neapdraustiesiems, kenčia apdraustieji, nes naudojamos jiems skirtų pinigų sąnaudos. Pažeidžiami mūsų susitarimo bei Sveikatos draudimo įstatymo punktai“, - paaiškino jis.
Vadovas „Vakarų ekspresą“ patikino, jog įstaigoms buvo pateikti tik tų pacientų, kurie niekada nebuvo apdrausti, sąrašai.
„Jei pacientas, registruotas Darbo biržoje, nors kartą kreipiasi į gydytoją, o šis nemato duomenų sistemoje įrašo apie paciento draustumą, turėtų nusiųsti jį į ligonių kasas dokumentams sutikrinti ir draustumo kategorijai suteikti. Tik tada toks pacientas tampa apdraustas ir gali gauti teisės aktais nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas.
Problema susidaro, kai po tam tikro laiko Darbo birža jį išbraukia, o žmogus nedirba, tačiau ligonių kasose lieka kaip apdraustas ir draustumo įmokų neįneša. Tokių gali būti labai daug“, - kitokią problemą nei medikai įžvelgė direktorius.
Dėl besimokančių aštuoniolikmečių ir studentų direktorius žadėjo kompromisą - išbraukti juos iš nedraustųjų sąrašų, nors šis kontingentas irgi turėtų ateiti į ligonių kasas ir apsidrausti. Tačiau kol lieka neaiškumų, jų gydymas bus apmokėtas.
Anot A. Bumblio, neapdraustų asmenų sąrašai pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms buvo pateikti ir 2005 metais.
„Buvome pasakę, kad susitvarkytų draustumą. Treji metai praėjo, ir niekas nesusitvarkė. Už nieką gaudavo pinigus“, - sakė A. Bumblys.
Šįsyk nuolaidžiauti jo vadovaujama įstaiga nenusiteikusi.
„Įstaigoms sutikslinus duomenis apie gyventojų apdraustumą, Klaipėdos TLK pasiruošusi apmokėti už šiuos pacientus“, - sakė direktorius.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
