REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) išlieka didžiulis ir tai yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Nuo jų kasmet miršta beveik 18 mln. gyventojų, 4 iš 5 šių mirčių įvyksta dėl miokardo infarkto ir insulto. Trečdalis jų įvyksta žmonėms, kurie yra jaunesni nei 70 metų.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) išlieka didžiulis ir tai yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Nuo jų kasmet miršta beveik 18 mln. gyventojų, 4 iš 5 šių mirčių įvyksta dėl miokardo infarkto ir insulto. Trečdalis jų įvyksta žmonėms, kurie yra jaunesni nei 70 metų.

REKLAMA

Pateikdama tokius gąsdinančius skaičius VUL Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos poskyrio gydytoja kardiologė Eglė Majauskienė pabrėžė, kaip tam tikrų įpročių atsisakymas gali gerokai prailginti gyvenimą.

„Keista ir liūdna, nes didžioji šių ligų dalis kyla dėl netinkamo žmonių gyvenimo būdo ir net 80 proc. jų būtų galima išvengti, jei pavyktų išvengti rizikos veiksnių, lemiančių šių ligų išsivystymą“, – komentuodama niūrą statistiką konstatavo ji neseniai LITEXPO surengtoje „Sveikatos parodoje 2023“.

Kodėl miršta tiek daug lietuvių?

Higienos instituto duomenimis, 2012–2021 m. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyravo mirtys dėl kraujotakos sistemos ligų.

REKLAMA
REKLAMA

Iš visų mirčių mūsų šalyje jos sudarė daugiau nei 50 proc. Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, toliau rikiuojasi virškinimo sistemos, kvėpavimo sistemos ligos ir išorinės mirties priežastys.

REKLAMA

„Taigi neatsiliekame nuo pasaulio, o, vertinant Europos duomenis, nuo šių ligų pas mus miršta daugiau žmonių nei kitose šalyse. Lietuvių rizika sirgti ŠKL ir mirti nuo jų yra labai didelė, didžiausia visoje Europoje. Kodėl taip įvyksta? Jei reiktų rasti vieną žodį, tai būtų aterosklerozė – arterijų siaurėjimo ir standėjimo procesas“, – kalbėjo kardiologė.

Ligoninė Aleksandras Savickis/Fotodiena

Ji priminė, kad šiame procese dalyvauja trys pagrindiniai komponentai. Vienas jų – endotelio (vidinio kraujagyslių sluoksnio) pažeidimas, kuris atsiranda dėl rizikos veiksnių.

REKLAMA
REKLAMA

„Kitas komponentas – cholesterolis, tai yra padidėję kraujo riebalai, kurie linkę kauptis pažeidimo vietoje ir suformuoti aterosklerozines plokšteles padedant toms uždegiminėms ląstelėms ir vykstant uždegiminiam procesams. 

„Visų šių trijų mechanizmų pasekmė – aterosklerozinė plokštelė, kuri ilgainiui siaurina kraujagyslės spindį ir mažina kraujo pratekimą į tam tikrus organus, pavyzdžiui, širdį ar smegenis. Plokštelė kraujagyslėje gali plyšti, toje vietoje gali susidaryti trombas, kuris pilnai užkemša kraujagyslę. Tada įvyksta miokardo infarktas ar insultas, priklausomai nuo to, kuri tai kraujagyslė“, – dėstė E. Majauskienė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas labiausiai didina riziką? 

Kalbėdama apie tai, kaip išvengti ŠKL ir laiku jas diagnozuoti, gydytoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikia pirminė ir antrinė kardiovaskulinė prevencijos programa. Portalas tv3.lt primena išsamiau jau rašęs apie prevencines širdies ir kraujagyslių ligų programas. Išsitirti profilaktiškai kviečiami 40–60 metų asmenys. Antrinė kardiovaskulinė programa skirta jau ŠKL sergantiems pacientams.

„Abi šios programos nukreiptos į tuos pačius rizikos veiksnius, kurie skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus. Pastarieji yra tokie, kurių pakeisti negalima. Visų pirma, tai yra amžius – vyresni žmonės ŠKL serga dažiau. Taip pat tai yra lytis – maždaug iki 50-ies metų dažniau šiomis ligomis serga vyrai, po 50 metų sergamumas susivienodina ir net kiek daugiau serga moterys, nes po menopauzės jos praranda estrogenų teigiamą poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Dar vienas rizikos veiksnys – genetika“, – vardijo kardiologė.

REKLAMA

„Taigi neatsiliekame nuo pasaulio, o vertinant Europos duomenis, nuo šių ligų pas mus miršta daugiau žmonių nei kitose šalyse. Lietuvių rizika sirgti ŠKL ir mirti nuo jų yra labai didelė, didžiausia visoje Europoje.“

Kita jos įvardyta didžiulė grupė veiksnių yra modifikuojami, tai yra tokie, kuriuos galima pakeisti. Kitaip sakant, viskas priklauso nuo mūsų gyvensenos: 

„Tai būtų dislipidemija (padidėjęs kraujo riebalų kiekis), rūkymas, arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), cukrinis diabetas (sutrikusi gliukozės apykaita), nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba ir įvairūs psichosocialiniai veiksniai – stresas, depresija, nerimo sutrikimai, socialinė padėtis.“

REKLAMA

Kiek metų padovanoja cholesterolio kontrolė?

Pradėjusi būtent nuo pirmo įvardyto rizikos veiksnio – dislipidemijos, gydytoja pabrėžė, kad kraujo riebalai, tai yra cholesterolis, mums yra reikalingas įvairiems hormonams, ląstelių struktūroms, tačiau jo neturi būti per daug. 

„Apskritai kraujo riebalai yra klasifikuojami į keletą skirtingų grupių – turbūt visiems yra tekę girdėti apie „gerąjį“ arba didelio tankio (DTL) ir „blogąjį“, tai yra mažojo tankio cholesterolį (MTL). Pastarasis kaupdamasis ir padeda susidaryti aterosklerotinėms plokštelėms. Tad mūsų siekis, kad to „blogojo“ cholesterolio būtų kuo mažiau. Trečioji grupė – trigliceridai, kurie savo rūgščių sandara yra per dideli, kad kauptųsi kraujagyslėse, tačiau netiesiogiai taip pat didina ŠKL riziką“, – aiškino E. Majauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiek turėtų būti blogojo cholesterolio? Pasak gydytojos, atsakymas nėra toks paprastas: „Dažnai žmonės suklysta galvodami, kad jie turi ne per daug „blogojo“ cholesterolio, mat dažnai su lipidogramos atsakymu iš laboratorijos jie gauna vieną normą, kuri gali būti mažiau nei 2,5 mmol/l ir mato, kad jų cholesterolis į ją telpa. 

Tai yra netiesa, kadangi speciali lentelė, kuria nustatoma žmogaus rizika sirgti ŠKL, parodo, koks turėtų būti konkretaus žmogaus „blogasis“ cholesterolis. Tai vizito metu nusprendžia šeimos gydytojas ar kardiologas. Ir ta norma yra nusprendžiama vertinant žmogaus riziką. Jei ji yra didelė, tai „blogojo“ cholesterolio turėtų būti mažiau nei 1,8 mmol/l, jei rizika labai didelė, jo turėtų būti mažiau nei 1,4 mmol/l. Todėl labai verta apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti, kokia yra ta tikslinė norma.“

REKLAMA

Pasak gydytojos, sumažinus blogąjį cholesterolį vos per vieną vienetą, jau galima pasiekti gerų rezultatų pridedant prie savo gyvenimo papildomus metus be kardiovaskulinių ligų. 

„Nepriklausomai nuo amžiaus, kada cholesterolis yra sumažinamas, tai gali siekti nuo 1–2 metų be kardiovaskulinių ligų. Kaip tą padaryti? Kalbant apie mitybą, svorio metimą, procentai nėra labai dideli, bendrą cholesterolį galima sumažinti nuo 5 iki 15 proc. Aišku, didelei daliai pacientų to gali pakakti, bet jei gydytojas nurodo, kad siektinas cholesterolis turėtų būti mažiau nei 1,8 mmol/l, dažnai be vaistų to gali nepavyksta pasiekti“, – atkreipė dėmesį kardiologė. 

REKLAMA

Rūkantys suserga du kartus dažniau

Kitas kraujagysles žalojantis įprotis – rūkymas. Gydytoja priminė, kad rūkantys pacientai miokardo infarktu serga du kartus dažniau nei nerūkantys. Kiek gi papildomų metų be kardiovaskulinių ligų metęs rūkyti žmogus prisidės į krepšelį?

„Skaičiai džiuginantys – tai yra nuo 4 iki praktiškai 5 sveiko gyvenimo metų, nesvarbu, ar pacientui yra 40, ar 60 metų. Rūkymo metimo nauda yra didžiulė“, – nurodė E. Majauskienė.

ŠKL riziką stipriai augina ir arterinė hipertenzija. Pasak gydytojos, ne veltui ji vadinama tyliąja žudike, mat pacientas paprastai jaučiasi gerai, nejaučia padidinto kraujospūdžio ir į gydytojus kreipiasi tik tada, kai yra pažeidžiami organai taikiniai – širdis, kraujagyslės, inkstai, kai jau išsivysto pastebimos komplikacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kaip laiku pamatyti, kad kraujospūdis padidėjęs? Paprasčiausia jį pasimatuoti – pacientams, jaunesniems nei 75 metų, siektinas kraujospūdis yra mažiau nei 130/80 mm Hg. Deja, prevencinės programos duomenimis, net 60 proc. vidutinio amžiaus lietuvių turi padidintą kraujospūdį ir trečdalis to nežino. 

Tai reiškia, žmonės serga liga, kurią reikia gydyti, tačiau net nežino šią ligą turintys. Keli pagrindiniai rizikos veiksniai lietuvių populiacijoje, kurie didina kraujospūdį – tai mažas fizinis aktyvumas, didelis alkoholio vartojimas ir druskos vartojimas“, – kalbėjo kardiologė.

Kokia nauda turėti normalų kraujospūdį? Pasak gydytojos, pacientai, kurie turi normalų kraujospūdį, lyginant su tais, kurie turi padidintą  kraujo spaudimą, gyvena net 5 metus ilgiau ir gyvena be kardiovaskulinių ligų.

REKLAMA

Koks būtinas fizinis aktyvumas?

Dar vienas rizikos veiksnys – per mažas fizinis aktyvumas. Šiuo metu rekomendacijos tokios – sutariama, kad kiekvienam asmeniui reikėtų būti aktyviam užsiimant vidutinio intensyvumo veikla bent 150 ar 300 minučių arba nuo 75 iki 100 minučių didelio intensyvumo veikla per savaitę. 

„Yra asmenų, kurie negali būti fiziškai aktyvūs dėl gretutinių ligų, tada rekomenduojama būti kiek įmanoma aktyviems pagal savo galimybes ir nepamiršti, kad fizinė veikla yra ir vaikščiojimas, sodininkystė, namų priežiūra. Tad yra daugybė galimybių būti aktyviems. 

Kokia fizinio aktyvumo nauda? Į tai vėl atsako daug didelės imties klinikinių tyrimų. Pavyzdžiui, lyginant skirtumus tarp didelio ir vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo, rezultatai rodo, kad asmenys, kurie užsiėmė intensyviomis fizinėmis treniruotėmis nuo 70 iki 150 minučių per savaitę, bendras jų mirtingumas buvo mažesnis 20 proc. ir jie trečdaliu rečiau sirgo kardiovaskulinėmis ligomis“, – dėstė kardiologė. 

REKLAMA

Ilgaamžiškumas – mūsų rankose

Apibendrinama gydytoja pabrėžė, kad ilgaamžiškumas iš esmės yra mūsų kasdienis pasirinkimas. Pasak jos, nors šių visų papildomų sveiko gyvenimo metų negalima taip paprastai susumuoti, akivaizdu, kad tinkamų įpročių laikymasis leistų gerokai padidinti Lietuvos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę. 

„Negalime šių galimų papildomų sveiko gyvenimo metų taip paprastai susumuoti, nes kiekviena klinikinė studija nėra palygintina su kitomis. Tačiau turime studijų, kurios lygina daug rizikos veiksnių ir jos rodo, kad kuo daugiau rizikos veiksnių žmogų veikia, tuo yra blogesnė jo prognozė.

Štai Amerikoje atlikta studija analizavo tokius rizikos veiksnius kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, alkoholio vartojimas ir nutukimas. Analizuota, kiek metų žmogui lieka gyventi, kai jam sukanka 50 metų, priklausomai nuo to, kiek jis tų veiksnių išvengia. 

Duomenys rodo, kad jei žmogus neišvengia nė vieno iš šių rizikos veiksnių, tarp moterų, kurioms yra 50 metų, tikėtina gyvenimo trukmė siekia dar 29 metai. Bet jei išvengia visų paminėtų rizikos veiksnių, jų gyvenimo trukmė yra dar 43 metai. Atitinkamai tarp vyrų skirtumas buvo 25 ir 37 metai. Tai yra didžiulis skirtumas“, – konstatavo E. Majauskienė.

Mūsų medicinos bėda , kad gydo pasekmes, o ne priežastį. Aukštas cholesterolis, aukštas spaudimas -vaistų ir mazinam, o nuo ko jis aukštas visiems vienodai. Todel nukencia kiti organai. Pavyzdziui pas jus netvarkingi inkstai, tai jie pakelia spaudima, kad galėtų filtruoti kraują. Bet vaistais mes sumaziname spaudima. Tada inkstai dar daugiau bando pakelti, mes vel maziname, ir taip nusodiname inkstus. O reikejo tik ne spaudimą žeminti, o inkstus gydyti. Ir taip su visais organais. Farmacijos pramone praplove smegenis daktarams.
Pasakas pasakoja. Atsidarykite sergu.lt ir paziurekite kiek laisvu vietų pas kardiologa santariskese. Ogi nemokamų 0.
Pirmoje vietoje stresas. Viskas per širdį.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų